Uosto direkcija nenorėtų perimti viso geležinkelio

Uosto direkcija nenorėtų perimti viso geležinkelio

Per pastaruosius 15 metų krovos augimas Klaipėdos uoste vidutiniškai kasmet sudaro 6,5 proc. 70 proc. krovinių į uostą atgabenama geležinkeliu. Suprantama, kad geležinkelių plėtra Lietuvos uostui yra labai svarbi, tad norima numatyti perspektyvinius projektus bent iki 2025 metų.

Neseniai vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje aptarta Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros iki 2025 metų programa.

Šiuo metu 50 proc. geležinkelių, aptarnaujančių uostą, kurie yra uosto teritorijos viduje, valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o likusius - AB "Lietuvos geležinkeliai".

Dar 2011 metais Uosto tarybos posėdyje buvo nutarta sudaryti darbo grupę, turėjusią parengti Klaipėdos geležinkelių išvystymo programą iki 2020 metų. 2013 metais grupė parengė tokią programą, tačiau ji taip ir nebuvo patvirtinta. Tačiau iš 24 toje programoje numatytų projektų šiuo metu dirbama su 14. Trys jau įgyvendinti, 4 baigiami, 5 pradėti ir 2 projektuojami.

Manoma, kad ta programa turi būti atnaujinta ir pratęsta iki 2025 metų, numatant artimąsias perspektyvas iki 2020 metų, ir tolimąsias - iki 2025 metų. Programa būtų įgyvendinama dviem etapais. Artimosios perspektyvos apimtų 25 projektus, tam reikėtų, preliminariais apskaičiavimais, 111 mln. eurų, o tolimosioms perspektyvoms, turint omenyje ir išorinį uostą, būtų numatomos 120 mln. eurų investicijos.

Uosto tarybai siūlyta pritarti tai programai, ją suderinti su "Lietuvos geležinkeliais" ir teikti susisiekimo ministrui tvirtinti.

Susisiekimo ministerijos pozicija - techninio projekto įgyvendinimo, t. y. inicijavimo ir finansavimo klausimais iniciatyvos vis dėlto turėtų imtis Klaipėdos uostas.

Kai kurie Uosto tarybos nariai pasitikėjimo "Lietuvos geležinkeliais" neišreiškė. Geležinkelininkai yra monopolininkai, jie diktuoja kainas, ir neduoda jokių garantijų, kad imsis įgyvendinti pirmiausia būtent uostui reikalingus projektus. Jie pageidavo kokio nors kito lygmens institucijos, kuri galėtų pastūmėti programą į priekį.

Jau seniai uosto naudotojai kelia klausimą, kad būtų kur kas geriau, jeigu visi uosto geležinkeliai priklausytų vienam šeimininkui. Klaipėdos uosto direkcija galėtų perduoti visus geležinkelius bendrovei "Lietuvos geležinkeliai", nes geležinkeliai tikrai nėra ta sritis, kurioje ji būtų itin kompetentinga.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika teigė, kad daugelis kompanijų pritaria tam, kad geležinkeliai priklausytų vienam šeimininkui ir geriausiai jo vaidmenį atliktų Uosto direkcija. Tada būtų galima tikėtis, kad investicijos būtų daromos laiku.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, toks veiksmas, jeigu Uosto direkcija perimtų visą geležinkelių kompleksą, jai padarytų esminę žalą. Klausimų kiltų labai daug, ką direkcija turėtų perimti: jeigu bėgius, tai kiek ir iki kur, ir t. t. Jo manymu, tokioje diskusijoje turi dalyvauti ir "Lietuvos geležinkelių" vadovai. Pasak direkcijos vadovo, pirmiausia turi būti išgirsti visi poreikiai, programa suderinta su "Lietuvos geležinkeliais" ir pateikta ministrui tvirtinti.

Nutarta pasitvirtinti naudotojų poreikius, įvertinti Uosto tarybos posėdyje išsakytas pastabas, programą suderinti su "Lietuvos geležinkeliais" ir teikti tvirtinti ministrui.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder