Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, šiemet nuo kovo skelbtuose keturiuose konkursuose dėl eksploatacinių valymo darbų atlikimo prie krantinių nesulaukta nė vieno dalyvio. Nėra norinčiųjų prasidėti, kai kalbama apie nedidelius grunto kiekius. Todėl Uosto direkcija priversta imtis kokių nors priemonių.
Tad nuspręsta įsigyti nedidelę žemsiurbę. Ji kartu su visa įranga gali kainuoti iki 3 mln. Lt. Tokia žemsiurbė dirbtų iki 5,6 m gylyje ir išpurkštų smėlį 1,5 km atstumu.
Tokį Uosto direkcijos sprendimą jau palaimino ir jos valdyba.
Klaipėdos uoste taip pat yra tokių vietų, kur galėtų dirbti tokia žemsiurbė, pavyzdžiui, prie AB "Klaipėdos laivų remontas" nuomojamos teritorijos esanti akvatorija. Suprantama, tokia žemsiurbė pravers Šventosios valstybiniam jūrų uostui.
E. Gentvilas norėtų, kad krovos kompanijos, kaip, pavyzdžiui, Rusijos Sankt Peterburgo uoste, pačios valytųsi akvatoriją prie krantinių, nors to pasiekti dabar būtų labai sunku. Žemės nuomos sutartis su krovos kompanijomis Uosto direkcija yra sudariusi jau seniai ir naujų įsipareigojimų krovėjai nenorėtų prisiimti. Juo labiau kad ir įstatymas numato, jog direkcija atsako už akvatorijos dugno būklę.
Taigi Uosto direkcija nedidelius eksploatacinius dugno valymo darbus uoste ketina atlikti savo jėgomis. Tą darbą dirbs apmokyti jos specialistai. Žemsiurbę ketinama įsigyti dar šiemet ir panaudoti ją ruošiantis naujam Šventosios uosto sezonui.
Uosto direkcijos direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė atkreipė dėmesį į tai, kad ne sezono metu žemsiurbė galės dirbti kitus darbus ir netgi pagal patvirtintą mokestį teikti paslaugas ir už uosto ribų.
Tiesa, A. Čėsnienės teigimu, neaišku, ar pavyks įgyvendinti šiuos planus, nes viešųjų pirkimų procedūros vis dėlto trunka gana ilgai.
Beje, Uosto direkcija neatsisako ketinimų ateityje įsigyti ir galingesnę žemsiurbę, galinčią dirbti ir esant didesniam gyliui Klaipėdos uoste. Šiai žemsiurbei pirkti ketinama gauti lėšų ir iš Europos Sąjungos fondų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą