Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vėliavą į sceną įnešė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai. Ją šventino Panevėžio vyskupas Genadijus Linas Vodopjanovas, palinkėjęs uosto bendruomenei Dievo palaimos.
Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė iškilmėse nedalyvavo, tačiau buvo perskaityti jų sveikinimai. Šalies ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus linkėjimą dar svetingiau verti Lietuvos vartus į pasaulį perdavė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, prisidėjęs prie uosto infrastruktūros tobulinimo ir propagavimo. Šventiniame renginyje dalyvavo ministrai, uosto įmonių ir tarnybų vadovai, svečiai iš Baltarusijos, Kazachstano, Olandijos ir net Kinijos. Linkėjimai, sveikinimai, uostininkų prisiminimai buvo sumaniai įpinti į šventinį koncertą, trukusį kone keturias valandas, tad buvo visko - ir dainų, ir šokių, ir humoro, ir patoso, ir improvizacijų, kurių metu žinomi verslininkai ir tarnautojai scenoje atsiskleidė netikėtu amplua.
Energetikai uostininkus myli
Pasak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, į Klaipėdos dramos teatrą penktadienį susirinko daug šviesių protų iš įvairių sričių, t. y. auditorija, galinti lemti Klaipėdos miesto ir uosto vystymąsi. Ministras padėkojo buvusiam Uosto direkcijos direktoriui Valentinui Greičiūnui, dabartiniam - Arvydui Vaitkui (pastarajam įteikė padėkos raštą) ir kiekvienam Uosto direkcijos darbuotojui bei Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui.
SALĖ. Pagerbti Uosto direkcijos jubiliejaus proga atvyko visų su jo veiklas susijusių institucijų atstovai.
Energetikos ministras Rokas Masiulis atkreipė dėmesį į tai, kad uostas unikali įmonė, tai ištisas miestas. "Mes, energetikai, uostininkus labai mylime", - sakė R. Masiulis ir pridūrė, kad be uostininkų tokių projektų, kaip Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas ir elektros jungtis su Švedija, energetikai nebūtų įveikę.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis konstatavo, kad prieš 25 metus buvęs priimtas teisingas sprendimas steigti Uosto direkciją, o Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius - kad uosto rezultatai net per daug geri. Pasak V. Grubliausko, 25 metų neužteko Lietuvai suvokti uosto svarbą, ir tai yra tik kelio pradžia. "Nuoširdžiai gėriuosi šio laivo įgula ir jos kapitonu. Ne kiekvienas klaipėdietis yra uostininkas. Linkiu, kad kiekvienas uostininkas būtų klaipėdietis", - sakė meras.
DOVANOS. Uosto direkcijos administracijos atstovai priima dovanas. Juos sveikina Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.
Prisiminimų krantinėje
Scenoje improvizuotoje prisiminimų krantinėje buvo pasakojama apie labiausiai įstrigusius įvykius per šiuos metus, įvardinant su kokiu laivu jie asocijuojasi. Didžiuliame ekrane buvo piešiami laivai, o paskui jų "portretai" teikiami kalbėtojams. Buvęs susisiekimo ministras Jonas Biržiškis prisiminė pirmą nepriklausomoje Lietuvoje už lietuviškus pinigus pastatytą "Lietuvos jūrų laivininkystei" motorlaivį "Vytautas", V. Greičiūnas - iš žvejybos tralerio perdarytą gelbėjimo laivą "Šakiai".
Pasak tolimojo plaukiojimo kapitono Sigito Šilerio, Lietuva bus tikrai jūrinė valstybė tada, kai bus nustota klausti, ar ji jūrinė valstybė, ar ne.
JUBILIEJUS. Uosto direkcijos jubiliejaus šventinio koncerto momentas.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis pasakojo, kaip 1992 metais į "Begą" atplaukė pirmas laivas, kurio dedveitas buvo 3900 t. Gylis laivybos kanale tada buvo 8,5 m, o prie krantinės - 5,6 m.
UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika prisiminė, kaip 1995-aisiais atplaukė nedidelis laivas konteinervežis, atgabenęs tik 1500 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Tačiau tada bendrovė neturėjo tokios technikos, kad galėtų jį iškrauti. Laivo kapitonas, išlipęs ant kranto, paklausė: "Ar jūs iškrausite laivą?" Išgirdęs teigiamą atsakymą, susiėmė už galvos ir nuėjo. Klaipėdos konteinerių terminalas išsinuomojo iš AB Vakarų gamyklos plaukiojantįjį kraną ir per dvi paras tą laivą vis dėlto iškrovė. Tokia buvo dabartinio konteinerių krovos lyderio pradžia.
Pirmasis A. Vaitkaus matytas laivas prieš 50 metų buvo "Štorm". 2002-aisiais draugai jį išlydėjo į "pensiją", dirbti į Susisiekimo ministeriją. Dabartinis Uosto direkcijos vadovas pasidžiaugė, kad niekas nežinojo, kad kai į Klaipėdos uostą atplaukė kruizinis laineris "Constallation", nuo laivo priekio ir laivagalio laivybos kanale bebuvo likę tik po 25 metrus. O vėliau atplaukė 317 m ilgio kruizinis laivas gigantas "Celebrity Eclipse", prilygstantis 20-25 aukštų pastatui. Dabar Klaipėdos uostas jau yra didžiausių uostų šimtuke.
"Mano uostas"
Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas atkreipė dėmesį į tai, kad universitetas yra vienmetis su Uosto direkcija ir kad jiedu yra labai panašūs. Universitetas irgi yra uostas ir vykdo krovą - jis krauna žinias į studentų galvas. Skirtumas tik tas, kad uostas tai, ką perkrauna, tą ir randa, o žinios studentų galvose kartais dingsta. "Nebūtų uosto, nereikėtų ir mūsų", - sakė E. Juzeliūnas.
"Uostas jungia jūrą ir krantą. Jis duoda daug galimybių ne tik šaliai ir miestui, bet ir jaunimui", - pridūrė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila.
Jūrininkų profesionalų atstovai Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna, vyriausiasis locmanas Rimvydas Eitutis, Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža scenoje turėjo parodyti, ko yra išmokę - jiems teko surišti jūrinį mazgą, kurio 4 gijos simbolizavo žmones, jūrą, laivus ir uostą.
AB "DFDS Seaways" generalinis direktorius Jonas Nazarovas, "Limarko" laivininkystės kompanijos vadovas Vytautas Lygnugaris, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika linkėjo to, ko reikia ir laivams, ir uostui - krovinių.
AB Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika juokavo, kad Uosto direkcijos biurui įkurti reikia statyti ne naują pastatą, o laivą. LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška prisiminė, kokio menko pajėgumo buvo pirmosios juostinės linijos. Pasak AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, uostas yra orkestras, o ne vienas instrumentas. Anot UAB Birių krovinių terminalo vadovo Vidmanto Dambrausko, vietos improvizuoti uoste tikrai yra, nes tik pradedi planuoti, o tas planas jau būna pasenęs.
VšĮ Klaipėdos turizmo ir informacijos centro direktorė Romena Savickienė linkėjo palankaus vėjo jūriniam turizmui, o Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė pakvietė visus iškilmių dalyvius po trejų metų atvykti į muziejaus keturiasdešimtmečio minėjimą.
Uostui ir direkcijai linkėjimų išsakė ir AB "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka, Pakrančių apsaugos rinktinės vadas pulkininkas Donatas Lengvinas, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė Rita Kunickienė, Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius, Veterinarijos tarnybos, vežėjų atstovai ir kt.
Baigiantis oficialiajai minėjimo daliai į sceną sugužėjo Uosto direkcijos darbuotojai ir sudainavo dainą "Mano uostas". Šventės dalyviai plojo atsistoję.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą