Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, uostas yra vienas svarbiausių šalies bei miesto ekonomikos variklių. Pasak jo, atliktų specialių studijų metu suskaičiuota, kad vien iš uosto krovos šalies biudžetas kasmet pasipildo 0,5 mlrd. litų, o viena čia perkrauta tona krovinių valstybei atneša kiek daugiau nei 11 litų pajamų.
Skaičiuojama, kad bendrai uostas tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai generuoja 18 proc. šalies bendrojo vidaus produkto bei sukuria apie 185 tūkst. darbo vietų, o tai sudaro 10,5 proc. visų šalies dirbančiųjų.
[CITATA]
Anot A. Vaitkaus, tiesiogiai uostas sukuria 23 tūkst. darbo vietų, o dėl jo veiklos atlyginimai Klaipėdos apskrityje yra vieni didžiausių Lietuvoje - 2297,7 lito (vidutinis atlyginimas apskrityje 2013 m. IV ketv.).
Miestui - 85 mln. litų
KVJUD generalinis direktorius pažymėjo, kad per pastaruosius 14 metų direkcija įvairiems miesto investiciniams ir socialiniams projektams skyrė 129 mln. litų. Dar apie 50 mln. litų Klaipėdai per praėjusius 10 metų skyrė įvairios uosto kompanijos.
Jo teigimu, būtina įvertinti ir tai, jog dėl uosto veiklos miesto infrastruktūros projektams dideles investicijas skiria ir kitos su susisiekimu susijusios valstybinės institucijos - Lietuvos automobilių kelių direkcija, "Lietuvos geležinkeliai", Susisiekimo ministerija.
"Per pastaruosius keturiolika metų iš minėtų trijų institucijų bei uosto direkcijos biudžetų Klaipėdos miestui iš viso skirta daugiau nei 630 milijonų litų - apie 45 milijonus litų kasmet", - sakė KVJUD generalinis direktorius.
Uosto direkcijos duomenimis, pernai su uostu susijusios įmonės į valstybės biudžetą sumokėjo 42 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio (GPM). 36 mln. litų arba 86 proc. šio mokesčio grįžo į Klaipėdos savivaldybės biudžetą. Tai - 16 proc. visų savivaldybės pajamų (be dotacijų).
"Bendrai miestas iš uosto veiklos kasmet gauna apie 85 milijonus litų: 36 - kaip gyventojų pajamų mokestį, 45 - iš susisiekimo srities valstybės institucijų biudžetų ir 4 milijonus iš uosto kompanijų sumokamo nekilnojamojo turto mokesčio", - sakė A. Vaitkus.
Nori pelno dalies
Uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko nuomone, nors uostas ir yra esminis Klaipėdos ekonomikos sektorius, tačiau miestas, prisidedantis prie uosto veiklos plėtros politiniais bei administraciniais sprendimais, žmogiškaisiais bei infrastruktūros ištekliais, esą tebegauna neadekvačią savo indėliui grąžą.
"Šuo metu Klaipėda yra vienintelis Baltijos uostamiestis, neturintis tiesioginės įtakos uosto, kuris Lietuvoje funkcionuoja kaip valstybės įmonė, valdymo sistemoje. Išskirtinė Klaipėdos padėtis niekaip neatsispindi ir valstybės bei miesto biudžetų sandaroje", - sakė V. Grubliauskas.
Mero siūlymu, reikėtų diskutuoti apie galimybę pakeisti uostą valdančios valstybinės įmonės statusą į akcinę bendrovę, suteikiant Klaipėdos savivaldybei vienos iš akcininkių statusą.
Taip pat, V. Grubliausko manymu, miestui kasmet galėtų būti pervedama nustatyta dalis KVJUD gaunamo pelno, kaip, pavyzdžiui, esama Liepojoje, kur kasmet 10 proc. uosto surenkamų mokesčių tenka vietos savivaldybės reikmėms. Beje, tai numatančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos šalies Seimo jau buvo svarstytos, bet grąžintos tobulinti.
Miestas praloštų
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigia nemanąs, kad siūlymas kasmet miestui pervesti nustatytą Uosto direkcijos pelno dalį yra teisingas.
"To pelno paprasčiausiai gali nebūti, - sakė R. Sinkevičius. - Daug efektyvesnis ir paprastesnis būdas - miestui ir direkcijai pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kurioje būtų numatyta kiek, kada ir prie kokių projektų finansavimo prisidėtų uostas."
Ministrui iš dalies pritaria ir A. Vaitkus. Mat, jo teigimu, nusprendus uostamiesčio savivaldybės reikmėms kasmet pervesti įstatymais nustatytą, kad ir 10 proc., direkcijos pelno dalį miestas ne tik kad nelaimėtų, bet galimai ir praloštų.
"Vidutiniškai direkcija uostamiesčio investiciniams ir socialiniams projektams kasmet skiria apie 9,2 milijono litų. O vertinant pastarųjų keturiolikos metų vidutinius uosto direkcijos pelno rodiklius, Klaipėdos savivaldybei skiriamos lėšos kasmet sudaro 16,5 procento nuo vidutinio grynojo direkcijos pelno", - sakė A. Vaitkus.
Vis dėlto diskusijoje dalyvavę uosto ir miesto atstovai pripažino, kad nepaisant vis iškylančių nesutarimų bei skirtingų pozicijų vienais ar kitais aktualiais klausimais, dramatiško atotrūkio tarp uosto ir miesto tikrai nėra.
Beje, vakar susisiekimo ministras R. Sinkevičius taip pat pažadėjo, kad bus ieškoma būdų, kaip artimiausiu metu į KVJUD valdybą įtraukti ir vieną iš miesto atstovų. Tokiam siūlymui teigė neprieštaraujantis ir A. Vaitkus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą