"Uosto krane svajoti negalima"

"Uosto krane svajoti negalima"

Tęsiame publikacijų ciklą, kuriame pristatome išskirtines Klaipėdos uosto krovos kompanijų profesijas ir asmenybes. Šį kartą supažindiname su kranininke Liudmila Sokolova, jau 26 metus dirbančia UAB Klaipėdos konteinerių terminale, o uosto kranuose - maždaug nuo 1983 metų. Terminale ji vienintelė moteris kranininkė, galinti dirbti įvairių tipų kranais, už ilgametį darbą ir gerus rezultatus ne kartą apdovanota įmonės padėkomis ir premijomis.

Beje, neseniai Klaipėdos konteinerių terminale (KKT) su kranais pradėjo dirbti dar viena darbuotoja, taigi kranininko profesiją sėkmingai įvaldo ir moterys.

L. Sokolovai jos darbas atrodo atsakingas, bet ne toks jau ir sunkus. Mums lipant paskui šią moterį į jos darbo vietą naujojo RTG krano kabinoje, esančioje 25 metrų aukštyje, taip neatrodė. Juk kopti tais laiptais reikia kasdien, ne tik kai geras oras, bet ir kai lyja, sninga. Iki pietų jame reikia dirbti 4 valandas, o po pietų iki 19-20 val. Pertraukėlės, žinoma, būna, tačiau didžioji darbo dienos dalis prabėga sėdint aukštai virš žemės.

Kranininke būti nesvajojo

"Žinoma, kad nesvajojau būti kranininke, bet taip išėjo. Tą darbą mačiau nuo pat vaikystės, nes mano tėvas dirbo tuometiniame prekybos uoste elektromechaniku, kranų meistru. Įsivaizduokite - pirmos klasės vaikas pamato, kokie darbai vyksta uoste, tai jam tikrai daro didelį įspūdį", - sakė Liudmila.

Prieš tapdama kranininke L. Sokolova dirbo buvusios prekybos bazės informaciniame centre. Alga buvo nedidelė, todėl gavusi pasiūlymą pabandyti įsisavinti naują profesiją tuometinėje Vakarų laivų remonto įmonėje, kur buvo galima tikėtis didesnio atlyginimo, sutiko. Tuo metu ten visos kranininkės buvo moterys. Pradėjo nuo tiltinio krano, paskui išmoko dirbti ir portaliniu. Kai pabandė, taip iki šiol dirba kranuose. Ir nesigaili. "Gaunu gerą atlyginimą, galiu būti nepriklausoma, turiu galimybę keliauti. Užsidirbu ir sau, ir vaikams galiu padėti", - sako L. Sokolova.

Dabar uosto kranai išmanesni

"Pirmą dieną atėjusi į KKT užlipau į STS (kranas konteineriams krauti į laivus), man parodė, kas ir kaip, ir sako: "Bandyk". Prieš tai jau buvau šiek tiek dirbusi su konteineriais ankstesniame darbe, tai žinojau, ką reikia daryti su tuo konteineriu. Konteinerius krauti nėra labai sunku, jeigu ko nors nematai, apačioje yra signalizuotojas, jis pasako, ką tau reikia daryti. Kai dirbi su RTG (kranas darbui konteinerių aikštelėje), turi pastatyti kiekvieną konteinerį į tinkamą vietą, kuri užregistruojama terminalo valdymo programoje. Gal kiek sunkiau dirbti su mobiliaisiais "Liebherr" kranais, nes jie labai manevringi, važiuoja ir tiesiai, ir šonu - tarsi šokėjai, darantys tam tikrus žingsnelius.

Sunkiausia krauti negabaritinius krovinius, ypač kai krovinys kraunamas dviem kranais. Tada turi įdėmiai klausytis racijos pranešimų, signalizuotojo. Abiejų kranininkų veiksmai turi būti sinchronizuoti, kad nesugadintum krovinio. Įvairūs įrengimai, vėjų jėgainių sparnai - tokie kroviniai ne tik sudėtingi krauti, bet ir labai brangūs, todėl jauti didžiulę atsakomybę", - pasakojo ponia Liudmila.

L. Sokolova sako, kad patį kraną valdyti nėra sunku. Dabar uosto kranai naujesni - kompiuterizuoti, išmanūs, gali atlikti daugiau funkcijų - ne tik pakelti, bet ir sukioti konteinerį. "Pavyzdžiui "Liebherr" krano keliamoji galia priklauso nuo atstumo iki krovinio. Kranas užprogramuotas neviršyti nustatytos kėlimo galios, todėl esant viršsvoriui tiesiog nekelia krovinio. Žinoma, su jais daug patogiau dirbti, kabinoje kur kas daugiau komforto, nepalyginsi su senaisiais kranais, kokie būdavo anksčiau. Paklausta, ar norėtų dirbti su didžiaisiais kranais, tokiais kaip bendrovės "Klaipėdos Smeltė", vadinamais žirafomis, atsakė: "Jeigu būčiau jaunesnė, galbūt. Jie aukštesni, neįsivaizduoju, koks iš jų vaizdas apačioje." Beje, galimybė išbandyti moderniausius konteinerinius kranus netrukus atsiras - KKT užsakymu jau gaminami du nauji STS kranai, kurie jau šių metų pabaigoje bus pastatyti ant renovuotos terminalo krantinės.

Reikia gero regėjimo ir klausos

Pasirodo su kiekvieno tipo kranu dirbti reikia mokytis atskirai, laikyti egzaminus ir gauti teises. Beje, atestaciniai egzaminai laikomi kiekvienais metais, ypač daug klausimų būna iš saugumo technikos srities. "Darbas labai atsakingas, reikalaujantis daug dėmesio, susikaupimo. Krane sėdėti ir svajoti negalima. Kranininkas privalo turėti gerą regėjimą, klausą, kad išgirstų apačioje šaukiantį žmogų, negali būti daltonikas, turi skirti konteinerių spalvas, būti geros orientacijos, toleruoti aukštį", - savo darbą apibūdino L. Sokolova.

Paklausta, kaip pavyksta padėti konteinerį tiksliai į reikiamą vietą, atsakė: " Aš juk matau, ką darau, kur dedu. Jeigu bet koks žmogus tau parodo stop, t. y. mojuoja rankomis ar šaukia, nieko nebegali daryti. Tokių atvejų daug nepasitaikė. Dauguma žmonių, kurie atvažiuoja į teritoriją supranta, kad čia vyksta pavojingi darbai ir laikosi nustatytų taisyklių."

Norėtų nuvažiuoti į Indiją

L. Sokolovos dukra jau turi savo vaikų. 13 metų anūkė domisi močiutės darbu. Kartą ji su mama plaukė laiveliu į Nidą, mergaitė skambino močiutei, norėjo žinoti, ar ponia Liudmila dirba viename iš tų kranų, pro kuriuos jos praplaukia. O ar kranininko darbu domėsis ir 7 mėnesių anūkėlis, sunku pasakyti.

Ponia Liudmila turi sodą, kuriame patinka darbuotis laisvalaikiu, labai myli savo katiną. Mėgsta keliauti, iš kelionių parsiveža įdomios formos butelių, kuriuos kolekcionuoja - turi Eifelio bokšto, gaidžio, buliaus, gitaros ir kitokių formų. Pernai gruodį grįžo iš tolimos kelionės - išsipildė jos svajonė aplankyti Tailandą, Kambodžą. Dar norėtų nukeliauti į Indiją. Klaipėdos senamiestyje moteris būna labai retai. Užtat savo miestą ji beveik kasdien mato iš viršaus.

" DARBO VIETA. Taip Liudmila Sokolova kas rytą pasiekia savo darbo vietą.

Sidebar placeholder