Gaisras AB "DFDS Seaways" priklausiusiame ro-pax laive "LISCO Gloria", plaukusiame iš Kylio uosto (Vokietija) į Klaipėdą, kilo pernai spalio 8-osios naktį. Laivu plaukė 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai, buvo 180 krovininio transporto priemonių ir 40 lengvųjų automobilių. Gaisro metu nesunkiai nukentėjo 28 keleiviai, daugiausia jų apsinuodijo smalkėmis. Visi keleiviai buvo evakuoti.
Gaisras buvo gesinamas kelias dienas, paskui laivas nuvilktas į Danijos Odensės laivų statyklą, o vėliau partemptas į Klaipėdos uostą.
Išvados jau derinamos
Įvertinus gaisro mastą ir avarijos vietą (Vokietijos ekonominė zona) bei tai, kad Vokietijos institucijos atliko gelbėjimo darbus ir pradėjo pirminį tyrimą, avarijos techninį tyrimą saugos požiūriu pagal Tarptautinės jūrų organizacijos IMO kodeksą Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) atliko kartu su Vokietijos federaline jūrų avarijų tyrimo tarnyba.
TURTAS. Tai, kas liko iš keltu gabentų vežėjų transporto priemonių ir jų krovinio. EPA-ELTA nuotr.
Iškart po gaisro LSLA sudarė avarijos tyrimo komisiją, kuriai vadovavo Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius. Pirmoji galimybė tyrėjams patekti į laivą buvo sudaryta tik spalio 25 d. Tačiau ir tada jie negalėjo patekti visur, nes kai kur dar tebesmilko dūmai. Po laivą laisvai vaikščioti buvo pavojinga, nes buvo atsivėrusios skylės per kelis denius.
LSLA tyrimo tikslas nėra kaltųjų paieška. Tai, dėl kieno kaltės kilo gaisras, kas turėtų prisiimti atsakomybę, tiria kitos institucijos, o LSLA siekia nustatyti avarijos aplinkybes, priežastis ir padarinius, kad ateityje tokiems incidentams būtų užkertamas kelias.
L. Kasparavičiaus teigimu, oficialių tyrimo saugos požiūriu išvadų dar nėra. Ekspertai jau baigė darbą, tačiau dabar vyksta derinimo procesas. Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo manymu, išvados galbūt bus paskelbtos prieš Naujuosius metus, beje, viešai.
Jis atkreipė dėmesį, kad šio tyrimo metu jokie turtiniai santykiai nebuvo nagrinėti ir su kitais tyrimais jis nėra susijęs. Pasak L. Kasparavičiaus, visi tyrimai atliekami nepriklausomai vienas nuo kito.
Ikiteisminis tyrimas nebaigtas
Pradėti ikiteisminį tyrimą sprendimą priėmė ir jam vadovauja Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Prialgauskienė. Ikiteisminis tyrimas darbų saugos ir sveikatos apsaugos laive reikalavimų pažeidimų požiūriu pradėtas pernai spalio 11 d. Jį pavesta atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriui. Ketinta apklausti visus 236 žmones, plaukusius keltu, išskyrus tik nepilnamečius vaikus iki 16 metų. Šio tyrimo metu bandoma nustatyti gaisro kilimo priežastis, tiriami ir įgulos veiksmai, t. y. stengiamasi atsakyti į klausimą, ar buvo padaryta viskas, kad gaisras nepasiektų tokio masto ir pan.
Pasak prokurorės, tyrimas dar nebaigtas ir to padaryti iki Naujųjų metų tikriausiai nepavyks, nes tai labai didelės apimties byla. Dar neapklausta 50 žmonių. Šiuo metu teisminės pagalbos prašymai yra išsiųsti į Daniją, Vokietiją, Estiją, Latvija, Uzbekistaną.
Su keleiviais atsiskaityta
AB "DFDS Seaways" Rinkodaros skyriaus vadovo Vaido Klumbio teigimu, su kelto keleiviais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jau atsiskaityta šių metų sausio pabaigoje. Už neturtinę žalą buvo kiekvienam mokama po 500 eurų, po 1 000 eurų - nepilnamečiams ir tiems, kurie buvo nukentėję gaisro metu, t. y. patyrė lengvus sužalojimus, sveikatos sutrikimus. Kompensacijos už turtinę žalą keleiviams esą taip pat sumokėtos. Iš viso keleiviai gavo 2,4 mln. Lt.
LIKUČIAI. Taip šiandien atrodanti "LISCO Gloria" laukia pirkėjų. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Tiesa, buvo keli keleiviai, kurie nesutiko su pasiūlytų sumų dydžiu. Savo pretenzijas jie pateikė Kopenhagos (Danija) jūrų ir prekybos teismui.
"DFDS Seaways" Danijoje buvo apsidraudusi P&I klube, t. y. laivų valdytojų civilinės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis dėl žalos padarymo draudimu, tad draudikai minėtas išlaidas kompensavo.
Patvirtintas ribojimo fondas
Krovinių vežėjai savo pretenzijas turėjo pateikti Kopenhagos jūrų ir prekybos teismui. V. Klumbio žiniomis, šis procesas dar tebevyksta, ir kai teismas priims sprendimą dėl atsakomybės, tada bus sprendžiamas kompensacijų iš sudaryto ribojamo fondo (bus paskirtas jo administratorius) klausimas.
Dar tebevykstant gaisro priežasties tyrimui, kuriam vadovavo Vokietijos jūrų avarijų tyrimo institucija, DFDS iš vežėjų ir draudikų sulaukė reikalavimų dėl kompensacijos už sunkvežimių, priekabų ir krovinio sugadinimą ar praradimą bei kitokio pobūdžio reikalavimų.
Kadangi didelė pareiškėjų dalis buvo iš skirtingų šalių, todėl DFDS ir jos draudikai nusprendė, jog tikslinga sudaryti ribojimo fondą, siekiant užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų išnagrinėti sąžiningai ir vienodai viename teisme.
Ribojimo fondas buvo sudarytas Kopenhagos jūrų ir prekybos teisme. Šis fondas apytiksliai siekia 73,3 mln. Danijos kronų, ir bus paskirstytas proporcingai pareiškėjams, jeigu minėtas Kopenhagos teismas pripažins DFDS atsakingą ir patenkins pateiktus reikalavimus.
Gyvena nežinioje
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" draudimo ir verslo konsultacijų vadovas Gintaras Leščinskas šia tema nebuvo itin kalbus. Mat ikiteisminis tyrimas nebaigtas, kaltininkas nenustatytas, tad komentaras galįs būti vertinamas kaip spaudimas. Jo žiniomis, asociacijos narių nuostoliai dėl "LISCO Gloria" gaisro - apie 70 mln. Lt, laive buvo 79 jų vilkikai ir 144 puspriekabės. Nedidelė dalis jų apatiniuose deniuose išliko nesudegę, tačiau juose buvęs krovinys aprūko, prarado prekinę išvaizdą.
Pasak eksperto, daugelis vežėjų, turėję transporto priemonės (KASKO) draudimą, už sudegusias priemones išmokas Lietuvoje jau gavo, o jų nuostoliai, vertinant pagal kitus kriterijus, yra pakibę ore - kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas, kol nenustatytas kaltininkas, kol neįvyko teismas Danijoje.
Duomenų, kad dėl gaisro kelte būtų bankrutavusi kuri nors vežėjų įmonė, G. Leščinskas sako neturįs. Tačiau yra tokių vežėjų, kurie gabeno, pavyzdžiui, 1,5 mln. eurų vertės krovinį. Jo siuntėjas prašo atlyginti žalą, o vežėjai nežino, ką atsakyti.
Tikisi sulaukti kompensacijos
UAB "Vlantana", kuri minėto gaisro metu neteko daugiau nei 30 transporto priemonių su kroviniais, atstovas kalbėtis su žiniasklaida nenorėjo, tik tarstelėjo, kad praėjus metams situacija nė kiek nepasikeitė, iš laivo savininko bendrovė nieko negavo.
"Aš daugiausiai nukentėjau per tą gaisrą. Šeši milijonai man sudegė - 20 šaldytuvų ir 10 vilkikų, ir visi buvo pakrauti. Kol kas nė kapeikos neatgavom. Danijoje lapkričio 27 dieną bus teismas. Bet iš jo nėra ko tikėtis, nes vokiečiai dar neparengė išvadų, tai, matyt, teismą dar nukels kokiems pusei metų. Daugiau nei metai praėjo, o išvadų dėl gaisro nėra, kol kas gyvename nežinomybėje. Vis dėlto tikimės, kad kompensuos, bet labai ilgai tęsiasi visi šitie dalykai", - kalbėjo A. Griciaus transporto įmonės savininkas Antanas Gricius.
Pasak jo, patirtus nuostolius gerai padirbėjusi įmonė jau atsistatė ir dirba savo ritmu.
Laivas paruoštas modernizuoti
Danijos DFDS kompanija, remdamasi ekspertų išvadomis, nusprendė, kad neverta "LISCO Glorios" atstatyti. Danijos draudimo kompanija žalą dėl laivo praradimo įvertino 450 mln. kronų (208,5 mln. Lt). Laivo savininkei dėl turto praradimo buvo sumokėta per 195 mln. Lt. Be šios sumos, dar sumokėti ir 49 mln. Lt už apdraustus ekonominius interesus.
Keltą "LISCO Gloria" kaip metalo laužą nusipirkusi Estijos koncerno "BLRT Grupp" narės AB Vakarų laivų gamyklos antrinė bendrovė UAB "Vakarų Refonda" rūpinasi šiemet vasario 22 d. iš Danijos į Klaipėdos uostą parvilktu sudegusiu keltu. Ši bendrovė kaip rangovė atliko laivo išpjaustymo iki tam tikro lygio darbus.
"LISCO Gloria" iki šiol tebestovi prie krantinės VLG nuomojamoje teritorijoje. Iš pradžių manyta, kad laivas bus supjaustytas kaip metalo laužas. Vėliau imta kalbėti, kad viena užsienio kompanija ketina "LISCO Gloria" perdaryti į kito tipo laivą.
"Vakarų Refondos" direktoriaus Lauryno Trilikausko teigimu, "LISCO Gloria" šiuo metu techniniu atžvilgiu yra visiškai parengta modernizuoti. Nupjauta sudegusi arba ugnies pažeista metalinė dalis, kurios atstatyti dėl saugumo ir kitų kriterijų negalima. O visa kita laivo dalis stovi vandenyje ir laukia sprendimo. Sutartis dėl modernizavimo nepasirašyta, šiuo metu vyksta derybos su galimais pirkėjais.
Pasak L. Trilikausko, kaip "LISCO Gloria" turėtų atrodyti po modernizavimo, ką iš jos norima padaryti, kol kas jokių žinių nėra. Versijos, jog keltas bus supjaustytas iki galo, jeigu su pirkėjais nebus susiderėta, jis nekomentavo.
Keltai linijose - vėl visi
Po gaisro maždaug per savaitę "DFDS Seaways" surado kitą keltą, kuris plauktų į Kylį. Iš Švedijos laivybos kompanijos "Stena ro-ro" buvo išsinuomotas laivas "Baltic Amber". Vėliau kompanija įsigijo laivą "Liverpool Seaways", kuris vietoj kelto "LISCO Optima" ėmė kursuoti linija Klaipėda-Karlshamnas (Švedija), o "LISCO Optima" buvo nukreipta į Kylį vietoj išnuomoto laivo.
Tik šiemet rugsėjo pabaigoje į Kylį pradėjo plaukti iš Italijos kompanijos išsinuomotas tokio paties tipo kaip ir "LISCO Maxima" ro-pax laivas "Energia", pervadintas "Regina Seaways". Jis yra išnuomotas be įgulos ir jame dirba Lietuvos piliečiai. Kurį laiką jis plaukiojo su Italijos vėliava, o šiemet lapkričio 7 d. Italijos vėliava šiame laive pakeista į Lietuvos. Dabar Kylio linijoje dirba du to paties tipo keltai, kaip ir Švedijos linijoje - "Liverpool Seaways" ir "LISCO Optima".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą