Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio teigimu, visiems planuojamiems projektams uoste įgyvendinti per minėtą laikotarpį reikėtų 1,6 milijardo litų, iš kurių ES parama galėtų būti 1,1 milijardo Lt. Uosto direkcijos pateikto sąrašo projektams reikėtų 825 mln. Lt, ES parama - 701 mln. Lt. Tačiau Susisiekimo ministerija atkreipė dėmesį tik į vieną trečdalį direkcijos deklaruotų projektų. Taigi finansinės paramos sulauks tik patys svarbiausi objektai, kuriems planuojama skirti apie 484 mln. Lt.
Prioritetinių projektų sąrašas
Vienas iš prioritetinių projektų - Klaipėdos uosto pietinio ir šiaurinio molų bei Kuršių nerijos kranto sutvirtinimas. Tada būtų galima pakreipti įplaukos kanalą, ko dėka laivų įplaukimas į uostą taptų kur kas saugesnis.
Pasak M. Armonaičio, molų sutvirtinimas savaime nieko neduos. Kitas etapas būtų gilinimas iki maksimalių parametrų, kad į Klaipėdos uostą galėtų atvykti didžiausi į Baltijos jūrą galintys įplaukti laivai.
Tinkamas pasirengimas statyti išorinį uostą reikalauja nemažai lėšų. Jų šiam projektui būtų galima tikėtis iš Europos sanglaudos fondo.
Kitas projektas - Malkų įlankos gilinimas. Tai planuojama daryti 2014-2016 metais. Techninė dokumentacija rengiama gilinimui iki 13,5 m. Reikėtų iškasti 300 tūkst. kubinių metrų grunto. Dabar jau kalbama apie gilinamą ir iki 14,5 m.
Dar vienas projektas - dviejų lygių sankryžos įrengimas Nemuno gatvėje. Mat šiuo metu nemaža uosto teritorija yra atskirta šia gatve einančio geležinkelio. Abi teritorijas galėtų jungti estakada.
Mažųjų laivų prieplaukos pietinėje uosto dalyje statyba buvo numatyta praėjusiu finansiniu laikotarpiu, netgi skirtas 10 mln. Lt finansavimas, tačiau šį projektą įgyvendinti nebuvo galimybių. Tai teks padaryti kitu finansavimo laikotarpiu.
Šventosios uosto atstatymui, kuris planuojamas 2015-2016 metais, reikės apie 200 mln. Lt. Iš ES tikimasi gauti 170 mln. Lt paramos. Beje, 10 mln. Lt jau išleista projektinei dokumentacijai parengti.
Dar vienas gana svarbus projektas - žemsiurbės-žemkasės įsigijimas, kuriai reikėtų apie 70 mln. Lt, iš jų europiniai pinigai sudarytų 59 mln. Lt. Klaipėdos uostas yra užnešamas sąnašomis, o valymo darbams, kuriems reikia skelbti konkursus, atlikti gaištama nemažai laiko, uostas kurį laiką negali pasinaudoti visomis turimomis galimybėmis.
Kitų projektų neatsisakoma
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka pasigedo sąraše šiukšlių iš laivų surinkimo laivo. M. Armonaitis aiškino, kad direkcijai uosto poreikiai žinomi, tačiau šiame sąraše išvardinti patys svarbiausi šiuo metu.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus patikino, kad direkcija neatsisako kitų projektų, bet šiuo metu dar neatėjo jų eilė. Atsiradus galimybei sąrašas bus išplėstas ir pateikiamas visas.
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža nesiūlė pildyti sąrašo, nes, jo manymu, išvardinti projektai yra labai svarbūs visiems ir atitinka bendrauostinius poreikius.
Uosto tarybos nariai siūlė prie ministerijai pateikiamo sąrašo pridėti aiškias sentencijas, įrodančias, kas Uosto direkcija yra naudinga Lietuvos valstybei. Pavyzdžiui, uoste dirbančios kompanijos per metus generuoja 0,5 milijardo Lt grynojo pelno, investicijų atsiperkamumas uoste - 2,5 metų. Profesorius Vytautas Paulauskas siūlė akcentuoti, kad tie projektai prisidės prie saugumo uoste. Ne paslaptis, kad šiuo metu ES labai didelį dėmesį skiria gamtosaugai. Deja, verslo skatinimas nebėra aukščiausioje pozicijoje.
Siūlyta keisti ir projektų pavadinimus. Deja, jie privalo būti trumpi - 3-4 žodžiai, ir į juos visko nesurašysi.
Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktoriui Kastyčiui Macijauskui abejonių kėlė estakados Nemuno gatvėje projektas. Paaiškinta, kad ja naudotųsi ne viena, o kelios bendrovės - ir LKAB "Klaipėdos Smeltė", ir UAB Birių krovinių terminalas, ir UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas, ateityje galbūt ir "Bega", sparčiai plečianti savo veiklą. Estakada sujungtų šių bendrovių nuomojamą teritoriją su buvusios bendrovės "Progresas" teritorija. Dabar situacija nėra gera, nes uosto teritorijoje dirbančios kompanijos dėl geležinkelio negali patekti į savo teritorijas. K. Macijauskas pasigedo krovinių išvežimo automobiliniais keliais projektų.
Tikimės palaikymo ir supratimo
Arvydas VAITKUS, Uosto direkcijos generalinis direktorius
Jeigu direkcija būtų pelno siekianti įmonė, galėtų išmesti visus socialinius projektus. Galėtų pamąstyti, ar jai pačiai nereikėtų imtis krovos. Net Europos Sąjungoje yra uostų, kuriuose valstybė vykdo krovą, pavyzdžiui, Vokietijoje. Kadangi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra valstybės įmonė, ji vykdo valstybės nustatytą politiką, todėl toks projektas kaip Šventosios uosto atstatymas atsidūrė tarp prioritetinių.
Uostas yra didžiausias transporto ir logistikos mazgas mūsų mažoje valstybėje. Todėl tikimės gauti finansavimą numatytiems projektams. Valstybė dažnai ieško investicijų iš užsienio. Mūsų atveju nieko nereikia ieškoti, reikia tik netrukdyti ir leisti dirbti. Tikimės palaikymo iš Susisiekimo ministerijos, supratimo iš Finansų ministerijos, iš Ūkio ministerijos, kuri dar visai neseniai skaičiavo, kokią pelno dalį Uosto direkcija turi atiduoti valstybės biudžetui. Pasiteiravau atsakingų institucijų, kur investuoti tie 34 milijonai litų, kuriuos Uosto direkcija sumokėjo kaip pelno mokestį. Atsakymo negavau."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą