Vilkikų įkainių mažinti neketinama

Uoste

Baltijos šalių uostams vis labiau konkuruojant dėl tranzitinių krovinių srautų, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje jau prabilta apie tai, jog Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste reiktų perskaičiuoti rinkliavas bei paslaugų įkainius. Manoma, jog nepatrauklios paslaugų uoste kainos gali atbaidyti potencialius klientus.

Neatmetama galimybė, jog savo įkainius gali tekti mažinti ir privačioms laivus aptarnaujančioms kompanijoms, tarp jų ir vilkikų paslaugas teikiančioms įmonėms.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau susirūpino tuo, kaip būtų galima Klaipėdos uostą padaryti patrauklesnį atplaukiantiems laivams. Jos užsakymu jau pluša danų specialistai. Žadama, jog jau sausio mėnesį jie pateiks atliktą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų ir konkurencingumo studiją, kurioje bus įvertinti visi veiksniai, turintys įtakos čia užsukančių laivų srautui.

Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, šiuo metu lyginant vilkikų įkainius Lietuvoje ir kaimyniniuose uostuose - čia jie ženkliai didesni.

"Kai kuriais atvejais Klaipėdos uoste vilkikų paslaugų įkainiai yra didesni dviem trimis kartais. Tai daro įtaką ir naftos pervežimams - uostas tampa nepatrauklus", - samprotavo Susisiekimo ministerijos sekretorius.

Jis mano, jog situaciją reikia keisti, ir tikisi, kad tai bus padaryta gražiuoju - visiems drauge susitarus.

"Ministerija bei Uosto direkcija, žinoma, spaudimo nedarys, bet jei situacija nesikeis, teks ieškoti alternatyvių variantų, - aiškino A. Vaitkus. - Pavyzdžiui, galime įsigyti savų vilkikų..."

Pirmiausia - rinkliavos

Su tuo, jog vilkikų įkainiai Klaipėdos uoste per dideli, sutikti nenorėjo pagrindinių tokias paslaugas teikiančių kompanijų atstovai. Daugelio teigimu, kaimyniniuose uostuose jie yra panašūs, o norint didinti Klaipėdos uosto patrauklumą, tereikia pačiai Uosto direkcijai sumažinti rinkliavas, o įkainiai turi tik didėti.

Laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė", šiuo metu eksploatuojančios du vilkikus, generalinio direktoriaus padėjėjas bendrovės vystymui Aras Petrauskas aiškino, jog egzistuoja daugybė niuansų, kai kuriais atvejais tie įkainiai Klaipėdoje net mažesni nei kituose uostuose, be to, čia esama ir lanksčios nuolaidų sistemos. "Dabartinius įkainius diktuoja ekonominė situacija", - sakė jis.

Tuo, jog vilkikų įkainių mažinimas nepadidins atplaukiančių laivų skaičiaus, įsitikinęs ir vilkikų kompanijos "Towage & Marine Assistance", eksploatuojančios penkis vilkikus, Technikos skyriaus vadovas Egidijus Valmunskis.

"Klaipėdos uostas yra pusiau merdintis, atplaukiančių laivų tikrai trūksta, - sako jis. - Pirmiausia reikia globaliai mažinti uosto rinkliavas, tuomet drauge su Uosto direkcija spręsti įkainių likimą.

Bendraujam su kitais uostais, nepasakyčiau, kad pas mus būtų brangesnės vilkikų paslaugos. Kita vertus, yra sukilusios kuro kainos, tad dabar apie įkainių mažinimą tikrai negalvojama",- sakė jis.

Beje, nuo rugsėjo mėnesio siekiant pritraukti didesnius naftos krovinių kiekius bei atsižvelgiant į kaimyniniuose uostuose taikomus įkainius už naudojimąsi uostu laivams, gabenantiems per Klaipėdos uostą naftos produktus ir žalią naftą, yra sumažintos laivo, navigacinė, krantinės ir tonažo rinkliavos. Dėl šios nuolaidos tikimasi pritraukti į Klaipėdos uostą didesnius šių krovinių kiekius.

Konkurencija

Vilkikų paslaugas teikiančių kompanijų atstovai pripažino, jog trūkstant darbo rinkos egzistuoja ir nemaža tarpusavio konkurencija.

Manoma, kad geriausiai aptarnauti laivus pasirengęs KLASCO nuomojamas vilkikas "Stumbras". Kitos kompanijos apie savo vilkikų atnaujinimą svarsto kol kas nenoriai ir tikina, kad turimų vilkikų galingumo užtenka per akis.

Klaipėdos uoste įsikūrusios bendros Vokietijos ir Klaipėdos kompanijos "Towage & Marine Assistance" atstovas pripažino, jog vilkikų paslaugas teikiančių įmonių yra nemažai, tad ir konkurencija tikrai yra. "Penkių turimų vilkikų galingumo mums pakanka, o prireikus bendradarbiaujam su KLASCO", - sakė E. Valmunskis.

"Šiuo metu mums visiškai pakanka dviejų vilkikų, nors turime ir trečią. Nėra jie pirmos jaunystės, tačiau šiandienos reikalavimus visiškai atitinka", - antrino "Klaipėdos Smeltės" atstovas A. Petrauskas.

Visko gali būti, jog didėjant laivų techninėms galimybėms, mažės vilkikų poreikis bei pasiliks tik naujausi - jau dabar atplaukia laivų su tokia navigacine sistema, kad vilkikų pagalbos jau lyg ir nebereikėtų.

Tokius pamažu vykstančius procesus stebintys vilkikus turinčių įmonių atstovai tvirtina, kad iki tol, kol vilkikų nebereikės, dar teks palaukti. Kol kas vilkikų paslaugas teikiančių kompanijų padėtis nėra tokia jau bloga, tačiau ateityje konkurencija tik didės.

Erdvė korupcijai?

Beje, neatmetama ir tokia galimybė, jog tarpusavyje konkuruojančios Klaipėdos uosto vilkikų kompanijos, norėdamos daugiau uždirbti, bando daryti įtaką locmanams. Mat dažnai locmanai rekomenduoja, kokius vilkikus reikėtų pasirinkti į uostą atplaukusiems laivams.

Tokius neoficialius gandus teigė girdėjęs ir Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus, bet nenorėjo jais tikėti.

"Uosto taisyklėse reglamentuota, kaip pasirinkti tinkamą vilkiką. Locmanai apskaičiuoja reikiamą jo galingumą ir tuomet teikia tik rekomendacinio pobūdžio patarimus", - aiškino jis.

Vis dėlto nutikus avarinei situacijai, nors galbūt ir buvo atsižvelgta į locmanų rekomendacijas, visa atsakomybė krinta laivo kapitonui. Klaidingus locmano veiksmus būtų labai sudėtinga įrodyti.

"Tai labai sunkus darbas, tad klaidų pasitaiko, juk egzistuoja ir žmogiškasis faktorius... Tačiau turiu pasakyti, kad mūsų locmanai yra pasaulinio lygio ir kompetencijos jiems tikrai netrūksta", - įsitikinęs A. Vaitkus.

Lina NARBUTAITĖ