Didžiausias turtas - darbuotojai
Kompanijos sėkmę neabejotinai lemia atsidavę, aukštos kvalifikacijos, nebijantys sunkaus darbo ir iššūkių, norintys tobulėti, kūrybingi darbuotojai. Jie - VLG variklis. Būtent darbuotojų pastangomis projektai, kurių terminai paprastai būna ypač įtempti, baigiami laiku, o darbų kokybė atitinka itn griežtus klientų lūkesčius, ir klientai sugrįžta į VLG su naujais užsakymais.
PREZIDENTĖ Dalia Grybauskaitė lankėsi VLG ir susitiko su čia dirbančiais žmonėmis.
"Dabar VLG įmonių grupė yra didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės įmonė Lietuvoje. To neabejotinai nebūtume pasiekę be darbuotojų, kurie yra ir visada buvo didžiausias įmonės turtas. Dėkoju visiems - įmonę kūrusiems, joje dirbusiems ir dirbantiems, savo darbą mylintiems, darbštiems žmonėms - už įveiktus sunkumus, buvimą kartu, nuveiktus didžiulius darbus, tikėjimą, atsidavimą ir pasiaukojimą, kuriant šiandienos ir ateities mūsų visų Vakarų laivų gamyklos sėkmės istoriją", - pabrėžė VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Vykdoma įvairiapusė veikla
Pietinėje Klaipėdos dalyje įsikūrusi VLG vienija net 20 skirtingos specializacijos įmonių. Ji teikia visas su laivo gyvavimo ciklu susijusias paslaugas: išsaugojo ir toliau plėtoja tradicinę laivų remonto veiklą, įsisavino laivų projektavimą ir statybą, gamina technologiškai sudėtingas didelių gabaritų konstrukcijas, skirtas viso pasaulio naftos ir dujų gavybos, atsinaujinančios energetikos rinkoms. Vykdo krovinių saugojimo veiklą ir jūrų krovinių krovą. Praėjusiais metais pasiektas visų laikų VLG krovos rekordas - perkrauta daugiau nei 1,1 mln. tonų krovinių.
PROJEKTAS. Ties Malkų įlankoje rekonstruojamomis krantinėmis gilinama akvatorija.
Prie pirsų, dokuose ir cechuose nuolat vyksta laivų statybos ir remonto darbai, nesustojantys 24 val. per parą, septynias dienas per savaitę, 365 dienas per metus. Įgyvendinami ir įprasti, ir ypač technologiškai sudėtingi projektai. Per pusšimtį metų VLG pastatė įvairiausių laivų: žvejybos, keltų, prabangių jachtų, baržų, vilkikų, mokslinių, patrulinių, sudėtingų plaukiojančiųjų platformų. Ji dalyvavo kruizinių laivų ir ledlaužių statybos projektuose gamindama laivų korpusus, sekcijas ir blokus. Dalis tu didelių laivų dabar aplanko Klaipėdą ir traukia miestiečių dėmesį. Atliekami įvairių laivų: sausakrūvių, tanklaivių, žemsiurbių, milžiniškų keltų remonto ir modernizacijos darbai.
Augo ir plėtojosi
VLG istorija prasidėjo 1966 m., kai TSRS valdžios sprendimu pietinėje Klaipėdos uosto dalyje pradėta statyti specializuota didelio tonažo žuvų pramonės laivų remonto įmonė. Pagal projektą bendrovė turėjo būti stambiausia ir moderniausia Šiaurės Vakarų regione.
REMONTAS. VLG įmonių grupė toliau plėtoja tradicinę laivų remonto veiklą. VLG nuotr
1969 m. kovo 1 d. laikoma Vakarų laivų remonto įmonės, kurios teises po daugiau nei trijų dešimtmečių perėmė VLG", veiklos pradžios data.
"Tuo metu laivų remonto darbai buvo atliekami neturint reikiamos dokumentacijos ir projektų. Pirmaisiais veiklos metais buvo remontuojami ir dažomi laivų korpusai, atliekamas nedidelės apimties įrenginių remontas. Tik nuo 1973 m. pradėtas kapitalinis laivų remontas net išardant ir restauruojant jų pagrindinius dyzelinius variklius, kurių dydis prilygo trijų aukštų namui", - prisiminė VLG technikos direktoriaus pavaduotojas Glebas Martynovas.
Po įmonės atidarymo toliau buvo plečiama jos infrastruktūra. Tuo metu tai buvo didžiausia tokios paskirties bendrovė Baltijos jūros regione. Joje dirbo per 3 tūkst. darbuotojų.
Išgelbėjo restruktūrizacija
1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ne tik Vakarų laivų remonto įmonė, bet ir kitos didžiosios sąjunginės bendrovės patyrė šoką. Nutrūkus ryšiams su TSRS, milžiniškas žvejybos laivynas tapo per didele našta Lietuvai. Laivai buvo parduodami arba nurašomi į metalo laužą. Tad 1993 m. Vakarų laivų remonto įmonė perorientavo savo veiklą ir ėmėsi laivų iš Vakarų šalių remonto. Nuo tada bendrovės pozicijos tarptautinėje rinkoje vis stiprėjo.
ROBOTAS. 2017 m. pradėtas eksploatuoti naujos kartos suvirinimo robotas.
Nors Vakarų laivų remonto įmonė dirbo gana sėkmingai, šalies valdžia nusprendė ją privatizuoti, kaip ir daugelį Lietuvos akcinių bendrovių. 1998 m. rudenį ją įsigijo Norvegijos įmonių grupė "Western Invest AS". Tais pačiais metais įmonė pradėjo laivų statybos verslą - pastatė pirmąjį žvejybos laivą "Vendla". Tačiau norvegams nevykdant finansinių įsipareigojimų susidūrė su nemažomis problemomis.
2001 m. įmonės kontrolinį akcijų paketą įsigijo Estijos koncernas "BLRT Grupp", dabar vienijantis daugiau kaip 50 įmonių aštuoniose šalyse. Naujuoju generaliniu direktoriumi buvo paskirtas A. Šileika, kuriam Vakarų laivų remonto įmonė buvo pirmoji ir išliko vienintelė darbovietė.
Pasikeitus savininkams, 2003 m. Vakarų laivų remonto įmonė buvo sėkmingai pertvarkyta į Vakarų laivų gamyklos įmonių grupę, kurią tuomet sudarė 17 bendrovių. Iki tol buvę įmonės padaliniai tapo skirtingų veiklos sričių operatoriais. Po reorganizacijos prasidėjo VLG įmonių grupės pakilimo laikotarpis.
"Restruktūrizacija buvo vienas esminių teisingų sprendimų, turėjęs įtakos įmonės ateities sėkmei. Pertvarka leido atskleisti visą sukauptą įmonės potencialą", - prisiminė A. Šileika.
"BLRT Grupp" toliau ieškojo būdų, kaip dar labiau sustiprinti VLG įmonių grupės pozicijas rinkoje. Tad 2010 m. jis įsigijo "Baltijos" laivų statyklą. Sujungus dvi stambiausias laivų statyklas Lietuvoje, sukurta Vakarų Baltijos laivų statykla. Bendra patirtis ir įgyvendinti projektai sustiprino šių kompanijų konkurencingumą laivų statybos versle.
Per pastaruosius 16 metų, po VLG reorganizavimo, pastatyta apie 70 laivų, suremontuota beveik 1,5 tūkstančio laivų, iš kurių daugiau kaip pusšimčiui atlikti modernizacijos darbai.
Vienas didžiausių eksportuotojų
VLG - vienas didžiausių eksportuotojų šalyje, už ką ne kartą buvo įvertinta ir apdovanota ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu.
Pagrindinės VLG eksporto kryptys - Vokietija, Suomija, Norvegija, Belgija, Nyderlandai. Su šių šalių kompanijomis bendradarbiaujama ypač aktyviai, tiekiama produkcija ir teikiamos paslaugos. Iš eksporto gaunama apie 90 proc. įmonių grupės bendrų pajamų.
Bernardo ALEKNAVIČIAUS nuotr.
Suomija yra viena iš pagrindinių šalių, su kurios kompanijomis bendradarbiaujama statant ir remontuojant laivus. 2013 m. VLG grupė sulaukė net šios valstybės prezidento Sauli Niinisto vizito ir dėmesio.
"BLRT Grupp" įsigytos AB Vakarų laivų gamykla ir "Baltijos" laivų statykla tapo didžiausia Estijos įmonių investicija Lietuvoje, o VLG yra didžiausia estiško kapitalo pramonės įmonė Lietuvoje. Tai įvertino Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. 2013 m. jis lankėsi VLG ir A. Šileikai įteikė Estijos valstybinį apdovanojimą - Marijos žemės kryžiaus 5-ojo laipsnio ordiną už ekonominio bendradarbiavimo tarp Estijos ir Lietuvos plėtrą.
VLG svarbą ne tik uostui, miestui, bet ir visai šaliai akcentavo čia apsilankę Lietuvos prezidentai Algirdas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė. Ji tapo Klaipėdos universiteto laivo "Mintis", kurį pastatė Vakarų Baltijos laivų statyklos specialistai, krikštamote.
Per pusšimtį metų VLG buvo įvertinta ir už investicijas į uosto infrastruktūrą, gamybinio pajėgumo plėtrą ir modernizavimą, įgyvendintus sudėtingus projektus bei gaminius.
Atsivers naujos galimybės
VLG kasmet investuoja keliasdešimt milijonų eurų į savo infrastruktūrą. Tam ypač didelį dėmesį pradėta skirti 2003 m., savininku tapus koncernui "BLRT Grupp". Pradėti atnaujinti ir statyti nauji pastatai, diegti modernios technologijos, vadybos standartai, investuota į įrangą.
Neeilinę sukaktį mininti VLG ruošiasi versti naują istorijos puslapį. Prie to prisidėjo Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, apsisprendusios investuoti į Malkų įlanką, kuri buvo pamiršta daugiau nei pusšimtį metų, ir išplėtoti jos infrastruktūrą.
Bernardo ALEKNAVIČIAUS nuotr.
Darbai, kurių pagrindinis tikslas - šią uosto dalį pagilinti iki 14,5 metro, kad būtų galima visiškai pakrauti ir remontuoti "Panamax" tipo laivus, jau įsibėgėjo.
"Projekto įgyvendinimas atvers naujas konkurencines galimybes VLG plėtojant strategines laivų remonto, laivų krovos ir krovinių sandėliavimo kryptis. Pagaliau bus realizuotas daugiau nei 20 metų puoselėtas planas Klaipėdoje sukurti "Panamax" ir "Postpanamax" laivų remonto bazę, leisiančią konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis, lemsiančią įmonių grupės pardavimų augimą, naujų darbo vietų kūrimą ir generuosiančią papildomus mokesčius Uosto direkcijai iš atvykstančių laivų.
Malkų įlankos pagilinimas ir 139-140 krantinių rekonstrukcija sudarys puikias prielaidas investuoti į laivų krovą įsisavinant 15 ha iki šiol įmonės nepanaudotos teritorijos. Su šiuo projektu susijusios investicijos kurs pridėtinę vertę ne tik Malkų įlankoje veikiančioms kompanijoms, bet ir Klaipėdai - uostui ir miestui", - akcentavo A. Šileika.
Ateitį sieja su inovacijomis
Norint žengti koja kojon su šiuolaikiniu pasauliu, kur viskas keičiasi labai sparčiai, nuolat tobulėja ir atsiranda vis naujos technologijos, būtina greita ir operatyvi reakcija, o tam reikalingas nuolatinis žinių ir kompetencijos atnaujinimas. VLG suvokdama pokyčių ir inovacijų svarbą, savo ateitį sieja su pramone 4.0. Ši kryptis įtvirtinta kompanijos strategijoje. Nemažai laiko, pastangų ir lėšų jau investuota į įmonės valdymo procesų optimizavimą, efektyvinimą ir skaitmenizavimą, technologijas.
Bernardo ALEKNAVIČIAUS nuotr.
"Nuveikta daug, tačiau didieji darbai ir iššūkiai dar laukia ateityje. Ypatingą dėmesį skirsime gamybos procesų valdymui automatizuoti. Įmonė keičiasi ir keisis labai sparčiai, o tai padės išlaikyti pozicijas rinkoje, užtikrins ilgalaikį konkurencinį pranašumą ir patrauklumą mūsų užsakovams. Ateitis priklauso inovatyvioms kompanijoms", - pabrėžė A. Šileika.
Numatyta ir paslaugų plėtra, naujų įmonių steigimas, darbo vietų kūrimas. Dar daugiau dėmesio bus skiriama darbuotojams, jų tobulėjimui, investuojama į jų žinias, šiuolaikinių darbo sąlygų kūrimą. Šiuo metu VLG dirba apie 2 tūkst. darbuotojų. Skaičiuojama, kad dar mažiausiai tūkstantis darbo vietų sukuriama perkant prekes ar paslaugas iš kitų įmonių.
"Stengsimės ir toliau kurti pridėtinę vertę uostui, miestui, šaliai, prisidėti prie jų garsinimo visame pasaulyje. Įmonės istoriją kuria ne kas kitas, o joje dirbantys žmonės. Dėkodamas kiekvienam už kasdienius darbus, kviečiu versti naują puslapį ir kartu kurti inovatyvią, saugią ir pagarba žmogui grįstą bendrovę", - tvirtino A. Šileika.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą