Vokiečiai konteineriams krauti negaili šimtų milijonų eurų

Užjūryje

Jau nekalbat apie Hamburgo uostą, kur pernai buvo apdorota beveik 10 mln. konteinerių, neseniai Vokietijos Brėmerhaveno uoste, kuriame 2007-aisiais perkrauta beveik 5 mln. konteinerių, ką tik pastatytas dar vienas jau ketvirtas konteinerių terminalas. Šiuo metu suvienijus dviejų Vokietijos žemių pajėgas jau pradėtas statyti ištisas uostas, supilant pusiasalį
vandenyje. Taupieji vokiečiai į konteinerių krovos plėtrą investuoja šimtus milijonų eurų, nes žino, kad po kurio laiko tos investicijos atsipirks su kaupu.
Brėmeno ir Brėmerhaveno uostai, priklausantys vienai uostų direkcijai, yra Landlord tipo. Viešoji struktūra - uostų direkcija yra atsakinga už uosto infrastruktūros, kuri nuomojama privačioms kompanijoms, plėtrą. Pati direkcija krovos darbais neužsiima. Uostas yra valdomas dviejų municipalitetų.

Artimiausiu metu į šių uostų infrastruktūrą numatoma investuoti 800 milijonų eurų. Daugiausia lėšų teks konteinerių krovos plėtrai ir apsaugos nuo potvynių įrengimams.

Per potvynius kas 6 valandas vanduo Weser (Vėzerio) upėje pakyla 4 metrus. Kadangi daugiau kaip 100 metų senumo dokas, saugojęs nuo potvynių, jau nebeatitinka reikalavimų, naujo doko statybai yra numatyta 230 mln. eurų.

Brėmeno uoste kraunami masiniai, kitaip sakant, vietinės paskirties kroviniai, kurie toliau nebegabenami, o Brėmerhavene - generaliniai kroviniai ir konteineriai. Šiemet Brėmerhaveno uoste ruošiamasi į darbą priimti 800 žmonių.

Jade Weser uostas Vokietijoje statomas toliausiame šiaurės rytų taške

Konteinerių bumas

Konteinerių krovos augimas Europoje prasidėjo 2000-aisiais. Per 10 metų geriausi uostai konteinerių krovos apimtį patrigubino, o kiti padvigubino. Pasak Brėmerhaveno uosto atstovų, krovinių konteineriuose užtenka visiems, konkurencijos šioje srityje nėra ir dabar laimi tie, kurie gali pasiūlyti naujus pajėgumus. Brėmerhaveno uostas per 10 metų numato savo konteinerių krovos apimtis padvigubinti, t. y. apdoroti beveik 10 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Beje, jis yra pagrindinis uostas, į kurį plukdomi konteineriai iš Klaipėdos.

Vienoje iš Brėmerhaveno laivų statykla pastatyta brangi jachta rusų užsakymu

Pirmas konteinerių terminalas Brėmerhaveno uoste buvo pastatytas 1968 m. O dabar kas 10 metų jame vis pastatoma po vieną konteinerių terminalą. Naujausias ketvirtas konteinerių terminalas buvo pradėtas statyti 2004 metais, šiemet rugsėjį jis jau baigtas. Vandenyje buvo užpilta perspektyvi teritorija smėliu, tam jo panaudota 10 mln. kub. m, pastatyta 1700 m ilgio krantinė. Naujojo terminalo pajėgumas - 7 mln. TEU per metus, į jį investuota 500 mln. eurų.

Nuo naujo terminalo ant Weser upės kranto iki Šiaurės jūros - 36 jūrmylės, iki Brėmeno plaukti reikia 3-4 valandas. Prie krantinės dabar yra 14,6 m gylis, tačiau žadama čia dar 1 metru pagilinti. Leistina laivų grimzlė - 12,4 m, klirensas (gylio atsarga po kiliu) - 1,2 metro.

Trūksta vietos

Brėmerhaveno uostas, be konteinerių terminalo, dar yra vienas didžiausių lengvųjų automobilių distributorių. Iš čia mersedesai ir BMW išvežami į mažesnius Europos uostus. Šių automobilių gamintojai Brėmerhaveną naudoja kaip pagrindinį paskirstymo uostą.

Į šį uostą automobiliai atgabenami specialiais ro-ro laivais, galinčiais keliuose deniuose talpinti 3-8 tūkst. automobilių. Prognozuota, jog 2010 metais Brėmerhaveno uoste bus perkrauta daugiau kaip 2 milijonai automobilių, tačiau šis rodiklis pasiektas jau pernai. Vokiečiai sako, jog netrukus įvyks sprogimas - prasidės kiniškų automobilių bumas, galimas variantas, kad jie užims didelę Europos rinkos dalį.

Prie uosto yra įmonė, kurioje dirba 400 žmonių. Joje automobiliai paruošiami eksportui arba Europos Sąjungos rinkai.

Šiame automobilių paskirstymo terminale jau maža vietos, reikia dar vienos krantinės, ketinama statyti dar vieną daugiaaukštį automobilių saugojimo garažą. Turimame telpa 3 tūkst. automobilių.

Per Brėmerhaveno uostą į karštuosius pasaulio taškus gabenama ir amerikiečių karinė technika

Naujas uostas

Naujasis Jade (Šiaurės jūros įlanka) Weser uostas, giliavandenis Wilhemshaveno jūrų uostas, statomas suvienijus dviejų Vokietijos žemių pajėgas. Konteinerių krovos terminalo plotas jame bus 120 ha, logistikos centrui skirtas 170 ha plotas. Vandenyje atsiras 360 ha pusiasalis.

Naujame uoste taip pat bus statoma 1700 m ilgio krantinė. Vien tik jai įrengti prireiks apie 500 mln. eurų. Prie jos bus galima švartuoti 3 didžiausius pasaulyje konteinervežius.

Beje, 49 proc. šio uosto priklausys Brėmeno uostų direkcijai. Pasak Brėmerhaveno uosto direkcijos atstovų, tai yra jos žingsnis į ateitį, nes Brėmeno ir Brėmerhaveno uostams toliau plėstis darosi sunku, susiduriama su įvairiais apribojimais.

Tokiu specialiu laivu atplukdomas mašinos į Brėmerhaveno uostą

Naujamam uostui pastatyti reikia supilti 42 ml. kubinių metrų smėlio, 80 tūkst. t metalinių konstrukcijų. Smėlis imamas iš Jades žemsiurbėmis, tad toli jo vežti nereikia. Nuo Jades iki atviros jūros yra 23 jūrmylės. Gylis uoste bus 21 m. Kai kuriose vietose jau ir dabar natūralus gilis yra 20 m.

Uostas pradėtas statyti šiemet balandį nuo dambos. Kad nebūtų prarasta daug smėlio, konstruojamos laikančios sienutės. Prieš kelias savaites vandenyje jau buvo suformuota 25 ha žemės.

Uostą numatoma pastatyti 2011 metais. Palyginti su Brėmerhaveno naujuoju konteinerių terminalu, jis bus saugesnis, labiau apsaugotas nuo bangų. Iš pradžių terminalo pajėgumas bus 2,7 mln. TEU. Šio projekto įgyvendinimas tik jo pradžioje kainuos apie 400 mln. eurų, o visas - apie 950 mln. eurų.

Laukuose, kur statomas naujasis uostas, jau veikia įrengtas informacinis centras. Jame visuomenė supažindinama su tuo, kas daroma, teikiama įvairi informacija apie uosto veiklą. Didelis dėmesys skiriamas vaikams, jie čia gali mokytis net krauti konteinerius į laivą. Įėjimas ir žaidimas simuliatoriumi įvedant laivus į įvairius pasaulio uostus yra mokami. Vien tik iš to per du mėnesius centre surinkta 10 tūkst. eurų. Čia parduodami ir įvairūs suvenyrai uosto tematika. Pavyzdžiui, nedidelis minkštas suvenyrinis konteinervežis laivas kainuoja 11 eurų.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, statyti tokį centrą, kuriame visuomenė būtų informuojama apie giliavandenio uosto ties Melnrage statybą, dar anksti. Tačiau vėliau apie tokį centrą būtų galima pagalvoti.

Dalia BIKAUSKAITĖ