Jau šiandien į jūrą išplauks abu bendrovės "Gero vėjo žvejams" žvejybiniai laivai. Įmonės savininkas Vytas Sekreckis nesileido į prognozes - esą laimikis bus matyti ištraukus tinklus trečiadienį.
Pernykščiai rezultatai žvejų nedžiugino; šiemet, anot V. Sekreckio, sudėtinga prognozuoti ir žuvies gausą, ir kainas. "Pažiūrėsime, gal bent sau į petelnę sužvejosime. Apskritai stintai žvejoti dar yra per šilta", - sakė pokalbininkas.
Šilta turėtų būti ir šiandien vyksiančiame skubiame Seimo Jūrų ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdyje: jo metu ketinama aptarti šiandien Seimo posėdyje ketinamo svarstyti Žuvininkystės įstatymo projekto aspektus.
Be kita ko, jame siūloma naujai apibrėžti priekrantės žvejybos zoną kaip Baltijos jūros akvatoriją nuo 5 iki 20 m gylio izobatos, išskyrus 3 km spinduli ruožą nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų.
Šią formuluotę užprotestavusi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija (LŽPGA) akcentuoja, kad, priėmus šitokias pataisas, nukentėtų visos Baltijos priekrantės žvejybos įmonės, nes pagrindinė žvejyba ir vyksta iki 5 m gylio priekrantės ruože. Čia, pasak žvejų, gaudomos stinta, plekšnė, otas, strimelė, starkis, menkė, lašiša, šlakis ir kitos žuvys.
Šiuo metu priekrantės zona - tai Baltijos jūros dalis nuo kranto linijos iki 20 m gylio izobatos.
Siūlymas nepritarti minėtajai pataisai jau susilaukė Seimo Kaimo reikalų komiteto palaikymo. Šiandien, pasak LŽPGA pirmininko Alfonso Bargailos, žvejų delegacija ketina išsakyti savo pastabas Jūrų ir žuvininkystės reikalų komisijos nariams.
"Priekaištaujama, esą žvejai tinklais sulaiko dalies žuvų ėjimą į marias. Bet mes 20 metų šitaip žvejojome, ir dėl to nekilo jokių problemų. Tai konstatavo ir mokslininkai, - sakė A. Bargaila. - Tad darsyk mėginsime įtikinti parlamentarus, kad žvejų negalima palikti be uždarbio."
Pasak žvejų, minėtosios įstatymo pataisos būtų parankios pramoginės žūklės propaguotojams, kurie jas priėmus galėtų žvejoti arčiausiai kranto. Esą kalbama, kad tokiu atveju būtų surenkama daugiau mokesčių, ir valstybei tai būtų naudingiau. Žvejai su tuo nesutinka.
"Žinoma, vienai grupei tai yra pragyvenimo šaltinis, o kitiems - pramogos. Gal tuomet galima būtų pasirūpinti kompensacijomis tiems, kurie iš žvejybos valgo duona? Beje, iš žvejybos verslo ir taip pasitraukė nemažai žmonių.
Tegul ten, kur žuvies yra mažiau, ir organizuoja pramoginę žūklę, o žuvingesnės vietos tebūnie paliktos tradiciniam verslui, - siūlė jis. - Antraip nebus nei stintų, nei kitų žuvų - susiklosčiusi aprūpinimo žuvimi sistema galutinai subyrės."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą