Prašo tribūnos
Žvejai sako, jog iki šiol pokalbiuose su Susisiekimo ministerijos atstovais jie pasigesdavo padorumo. Jie puikiai supranta, kad uosto plėtros nesustabdys, tačiau tikisi, kad bus atsižvelgta ir į jų interesus.
"Vakarų ekspreso" redakcija gavo žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra" septynių tarybos narių pasirašytą laišką, kuriame išdėstyta jų nuomonė dėl giliavandenio uosto. Jame teigiama, kad žvejai palaikytų Klaipėdos uosto kompanijų iškeltą versiją, jog reikia toliau gilinti dabartinį uostą, o ne statyti giliavandenį ties Melnrage, taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, jeigu būtų daromi politiniai žingsniai sprendžiant žuvininkystės problemas.
"Su žvejais turi būti pasielgta civilizuotai. Neverta tikėtis, kad ir toliau bus galima ignoruoti įmonių, žvejojančių šiaurinėje Kuršių marių dalyje, interesus, kaip tai buvo daroma pastaraisiais metais", - rašoma laiške.
Jo autorių manymu, remiantis mokslininkų rekomendacijomis šiaurinėje Kuršių marių dalyje galėtų būti palikta tik rekreacinė, o verslinė žvejyba panaikinta išmokant žvejams kompensacijas, kurių dydis jau numatytas remiantis atliktu moksliniu darbu.
Manoma, jog dabar kompensacijos žvejams už sūraus vandens daroma poveikį Kuršių marių žuvims 2003-2005 metais tik iš dalies kompensavo jų negautas pajamas. Šiemet dar tik žadama spręsti 2006-2007 metų žvejybos nuostolių kompensavimo klausimą.
Mokslininkų nuomonė
Laiške cituojamos 2003 metais mokslininkų Rimo Žaromskio, Sauliaus Gulbinsko, Rimo Repečkos, Šarūno Toliušio, Jurijaus Maksimovo parašyto mokslinio darbo "Uosto įplaukos rekonstrukcijos poveikio žvejybos sąlygoms vertinimas" ištraukos.
Šiaurinėje Kuršių marių dalyje suprastėjo žvejybos sąlygos dėl padidėjusios vandens srovės greičio, kintančio druskingumo. Žvejybos sąlygos ateityje gali dar labiau pablogėti dėl vis didėjančios vandens apykaitos tarp marių ir jūros. Žvejyba šiuo metu naudojamais verslinės žvejybos įrankiais ateityje gali būti praktiškai negalima.
Mokslininkai mano, kad intensyvūs Klaipėdos uosto gilinimo darbai gali daryti neigiamą įtaką tiek praeivių žuvų migracijai, tiek vietinių Kuršių marų žuvų nerštavietėms. Dėl padidėjusio drumstumo nerštaviečių akvatorijose žuvų nerštas gali būti sutrikdomas arba atidėti ikreliai gali žūti dėl deguonies trūkumo, sūraus vandens patekimo į marias iš Baltijos jūros. Didėjantis ir besikeičiantis druskingumas gėlavandenes žuvis verčia migruoti iki centrinės Kuršių marių dalies. Vandens druskingumo padidėjimas gilinimo darbų metu, ypač užteršto grunto dalelėmis, gali pabloginti žuvų orientaciją ir visiškai sutrikdyti nerštinę migraciją. Gilinimo darbai gali daryti neigiamą poveikį Klaipėdos uosto molų rajone esančioms strimelių nerštavietėms.
Ekologiniai mokesčiai - labai nedideli ir praktiškai nekompensuoja žymaus uosto gilinimo darbų poveikio Kuršių marių šiaurinės dalies ekosistemai. Nenumatytas kompensacijų mechanizmas verslininkams, žvejojantiems šioje marių dalyje, už žvejybos sąlygų blogėjimą ir žvejybos plotų praradimą.
Informacija slepiama
Žvejų manymu, uosto plėtrai nepalanki informacija apie gilinimo darbų poveikį žvejybai, buvo ignoruojama ir slepiama.
Anot laiško autorių 2005 m. mokslinis darbas "Klaipėdos jūrų uosto plėtros įtaka žuvų ištekliams, bentoso bendrijoms ir žvejybos sąlygoms Kuršių mariose" patvirtino ankstesnes prognozes - žuvys traukiasi iš tradicinių vietų. Poveikis pradėtas justi ir centrinėje marių dalyje. Ant tinklų pradėjo vegetuoti raudondumblis, priskiriamas jūrinei florai, apsigyveno jūrinės faunos atstovai.
"Informacija apie uosto gilinimo poveikį žuvininkystei visuomenei nebuvo pateikta. Japonijos specialistų atliktoje giliavandenio uosto studijoje net nebuvo uosto gilinimo poveikio žuvininkystės sektoriui vertinimo. Kai kurie asmenys nebuvo suinteresuoti pateikti visą turimą informaciją ir sąmoningai suklaidino japonų specialistus. Uosto gilinimo poveikis, paverčiant jį giluminiu, išaugtų keleriopai ir dar labiau pablogintų situaciją", - rašoma laiške.
"Vakarų ekspreso" inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą