Siekiant išsaugoti Baltijos lašišų populiaciją, taikoma daug nacionalinių ir tarptautinių priemonių, tačiau jų poveikis trumpalaikis, kol skirstant žvejybos kvotas neatsižvelgiama į mokslininkų rekomendacijas.
Apie ištekliaus vertingumą byloja vien tai, kad kvotos lašišų žvejybai skirstomos ne tonomis, o žuvų skaičiumi.
Didžiausia žvejybos kvota visuomet būdavo skiriama Suomijai – 2012 m. buvo leista sugauti 45,5 tūkst. lašišų. Tačiau svarstant 2013 m. kvotas Suomija kreipėsi į kitas regiono šalis ragindama sumažinti sužvejojamų lašišų kiekį. Atsižvelgdama į mokslininkų rekomendacijas ir suprasdama, kad jų nepaisymas kelia grėsmę Baltijos lašišų išlikimui, Suomija sutiko, kad kvota šiai šaliai būtų sumažinta iki 28 tūkst. lašišų.
2013 m. Baltijos jūroje leidžiama sugauti 124 tūkst. lašišų. Tai 11 proc. mažiau nei leista sugauti šiemet (2012 m. bendras metinis laimikis gali būti iki 138 tūkst. lašišų), tačiau dvigubai daugiau nei rekomenduoja mokslininkai.
Lietuvai leidžiama sugauti mažiausiai lašišų iš visų regiono šalių: 2012 m. leista sugauti 1899 lašišų, kvota 2013 m. sumažinta iki 1685, tačiau derybose dėl kvotų mes taip pat turime galimybę atkreipti kitų regiono šalių dėmesį į šią problemą. „Skirstant kvotas labai svarbus kiekvienos šalies balsas, todėl paremdami Suomijos iniciatyvą ir skatindami kitas regiono šalis atsižvelgti į mokslininkų rekomendacijas, atkreiptume dėmesį į problemą ir ateityje galėtume tikėtis pokyčių skirstant lašišų ir kitų verslinių žuvų žvejybos kvotas. Lietuvai tenkanti lašišų kvota ir taip nedidelė, todėl didelių nuostolių mes nepatirtume, priešingai – mums būtų naudinga paremti šią iniciatyvą, nes išaugus lašišų populiacijai galėtume džiaugtis gausesniu laimikiu ne tik jūroje, bet ir vidaus vandenyse", – įsitikinęs Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą