Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus sako, kad pernai Baltijos jūros žvejams sekėsi neblogai: ir žūklės sąlygos buvo neprastos, o ir žuvys gerai kibo. Turėtas kvotas tikėtasi panaudoti, nes iki gruodžio 1 d. menkių kvota jau buvo išnaudota 89 proc., strimelių - 68 proc., o šprotų - 84 proc. Per gruodį buvo likę sugauti 336 t menkių, 707 t strimelių, 1886 t šprotų. Paprastai žvejai padirbėja iki Kūčių, jeigu tik leidžia oro sąlygos, o vadinamuoju tarpušvenčiu jau ilsisi, nes ir žuvies perdirbėjai dirba vangiai.
Šiais metais menkių kvota bus 15 proc. didesnė nei pernai - vienas laivas galės sugauti jau per 100 t šių žuvų, maitinančių žvejus. "Kvota bus tokia, kad jau galima gyventi", - sako V. Petkus. Tačiau 24 proc. sumažės šprotų ir 15 proc. strimelių kvotos.
Pasak V. Petkaus, jeigu smarkiai nekils kuro kainos, kurios sudaro 80 proc. žvejybos įmonių išlaidų, tikimasi, kad šie metai bus geresni nei 2010-ieji. Pernai žvejus gelbėjo tai, kad jie, kaip ir ūkininkai, buvo atleisti nuo akcizo mokėjimo, t. y. kurą pirko 1 Lt pigiau nei kiti vartotojai.
Reorganizacija nieko nepagadino
Vienas reikšmingesnių pernai metų įvykių - po reorganizacijos nuo balandžio 1 d. nebeliko senojo Žuvininkystės departamento. Prie jo prijungus Lietuvos valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą bei Laukystos žuvų veislyną, atsirado naujas darinys, pavadintas Žuvininkystės tarnyba. Pasak V. Petkaus, kol kas didelės reorganizacijos įtakos nespėta pajusti. "Kaip dirbome, taip ir toliau dirbame", - sako jis.
Praėjusiais metais nebankrutavo nė viena žvejybos Baltijos jūroje įmonė, žvejoti liko 35 laivai. Daugiau jų nurašyti ir pjaustyti kaip metalo laužą už tai iš Europos Sąjungos (ES) gaunant kompensaciją nebeplanuojama, nes, anot V. Petkaus, taip galima ir apskritai likti be laivų. O štai iš priekrantės žvejybos verslo pernai pasitraukė net 24 įmonės ir jų beliko tik 60.
Ministerijos nurodymą parduoti 80 proc. sugautų menkių per Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną žvejai vykdė gerai, kai kurios įmonės net viršijo šį procentą. Pernai iki gruodžio 1 d. aukcione buvo parduota 2231 tona menkių, o metų kvota buvo 3135 t. Su žuvų aukcionu žvejai apsiprato ir jo nebekeikia. Tiesa, aukciono stebėtojų tarybos sprendimu buvo pakeistas aukciono direktorius - vietoj Vaidučio Marcinkėno, dirbusio 6 metus, dabar jam vadovauja kaunietis Mindaugas Kokoška.
Pasak V. Petkaus, dėl galimybės patiems prekiauti savo žuvimi žvejai optimizmu netrykšta. Pernai patys jie pardavė 255 tonas. Prekyba Danės upės krantinėje vyko visai vangiai, geriausiai sekėsi prie prekybos ir pramogų centro "Akropolis" ūkininkų turgelyje, mat ten nuolatos juda žmonių srautas. Taip yra todėl, kad nėra sistemos, garantijos, kada tikrai bus prekiaujama žuvimi.
Artėja problema
Šiuo metu blogiausia tai, kad vidutinis Lietuvos žvejybos laivų amžius - 30 metų. V. Petkaus teigimu, buvo bandoma gauti ES paramą naujiems laivams įsigyti. Jau buvo sutarta ir su buvusia "Baltijos" laivų statykla (dabar UAB "Vakarų Baltijos laivų statykla"), ji būtų pastačiusi laivus savo žvejams. Tačiau Briuselis teikti paramą šiam tikslui atsisakė, o Klaipėdoje esančios žvejybos įmonės nepajėgios tokių laivų įsigyti. Vienas naujas žvejybos laivas, skirtas žvejybai Baltijos jūroje, kainuoja apie 7 mln. Lt.
"Artėja labai rimta problema. Jau išbandėme visas priemones norėdami gauti paramos, tačiau jos niekas neduoda, atnaujinti laivyną neturime galimybių, nebežinome nė į ką besikreipti. Prieš 10 metų ES rėmė naujų žvejybos laivų statybą, o paskui nutraukė paramą šiam tikslui. Dabar ES politika kita - ji siekia mažinti žvejybos laivų skaičių, o ne juos atnaujinti. Suprantama, nauji laivai yra modernūs ir kuro sąnaudos mažesnės, žvejams jie būtų didelė paspirtis. Tokia pati problema iškyla ir latviams, jų laivai irgi seni. Kitaip sakant, visų ES naujokių dalia šiuo požiūriu sunki. Žvejai nenori senų geldų modernizuoti. Tačiau niekur nesidėsi, problema vis tiek ateis ir ją reikės spręsti. Gal po 2013 metų kas nors keisis. Bus baigta 2007-2013 metų ES paramos programa, reikės parengti naują. Gal valstybės po krizės atsigaus - ką nors galvoti vis tiek reikės. Kol kas nepavyko įveikti Briuselio biurokratų", - sako V. Petkus.
Sukčiauti neapsimoka
Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyrius prieš trejus metus įsigijo du katerius "Tobis" ir "Vakaris". Vienam jų buvo gauta 50 proc., kitam - 75 proc. ES parama. Taigi žvejyba kontroliuojama, pasak V. Petkaus, taip, kad liaudis net pyksta, jog inspektoriai per gerai dirba. Pernai tik viena bendrovė - UAB "Senlina" - viršijo menkių žvejybos kvotą 19 tonų. Dabar bylinėjamasi dėl žalos atlyginimo.
Baudos viršijus sugauti lestiną kiekį labai griežtos. Už 1 kg menkės reikia sumokėti ne 4 ir ne 5 Lt, o 20 Lt, tokia kaina nustatyta ES reglamentu. Taigi "Senlina" valstybės biudžetą turėtų papildyti beveik 400 tūkst. Lt. "Tokie griežti reikalavimai taikomi todėl, kad nekiltų pagundos piktnaudžiauti. Taigi sukčiauti neapsimoka", - įspėja direktoriaus pavaduotojas.
Gauta šiek tiek pelno
AB "Senoji Baltija" - viena didžiausių bendrovių, žvejojančių Baltijos jūroje, turinti 7 laivus, iš kurių vieną nuomoja. Joje dirba 50 žmonių, kurie pernai jau buvo optimistiškiau nusiteikę. Prieš kelerius metus bendrovė buvo atsidūrusi gana keblioje padėtyje, gelbėjimosi ratu jai 2004-aisiais tapo restruktūrizacija. Dabar sunkūs laikai jau užmiršti.
Pasak bendrovės direktoriaus Jono Bartmino, 2010-ieji "Senajai Baltijai" buvo normalūs metai ir geresni nei užpernai, kai pelno negauta, bet ir nuostolių nepatirta. Pernai jau gautas ir šioks toks pelnas, mat menkės kaina truputį pakilo. Tačiau vadovas itin nedžiūgauja - nežinia, kokie bus šie metai. Išnuomotus laivus tenka remontuoti, imti ES paramą laivams modernizuoti nesiryžtama, nes juos reikia apdrausti, o draudimas gali kainuoti vos ne tiek pat, kiek ir visa parama.
Bendrovės laivai, be menkių, dar gaudo ir šprotus. Iš pastarųjų pagaminti žuvies miltai parduodami Danijoje. Priegauda - plekšnės. "Senoji Baltija" prekiauja urmu, 80 proc. savo laimikio pristatė į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą