Kelios žvejybos įmonės pareikalavo, kad būtų nušalinti Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos pirmininkas Vytautas Grušauskas ir jo pavaduotojas Vaclovas Petkus. V. Grušauskas nepaviešino nušalinimo motyvų. Pasak toms žvejybos įmonėms atstovaujančios advokatės Julijos Viktorijos Flis, motyvai išdėstyti 19 puslapių.
Sulaukęs tokio reikalavimo pirmininkas susisiekė su žemės ūkio ministru Broniu Markausku ir po pokalbio su juo pareiškė turįs savo darbą padaryti iki galo.
"Jeigu esu kaltas, pasiruošęs prisiimti atsakomybę, tai nuspręs teismas. Komisija tęs darbą, o jūs turite galimybę tai apskųsti", - sakė V. Grušauskas.
Kai kurie žvejai tikino, kad jie naudojasi įstatymų jiems duota teise ir posėdis privalo būti atidėtas. Jie klausė pirmininko, ar jis prisiims ir atsakomybę už žvejų patirtus nuostolius. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovas Algirdas Aušra savo ruožtu pastebėjo, kad komisijai taip daromas spaudimas.
Komisijos sekretoriaus Tomo Zolubo teigimu, 2017 metams Lietuvai skirta menkių kvota sumažėjo, o šprotų padidėjo. Kitiems metams skirta Lietuvai 1 867 tonos menkių: rytinių menkių - 1 736 t, vakarinių - 131 t; strimelių - 5 580 t, šprotų - 13 061 t ir 1 486 vienetai lašišų. Palyginti su šių metų kvotomis, šprotų skirta 30 proc. daugiau, strimelių - 20 proc.
Įmonėms paskirstyta 67,4 proc. menių kvotos, strimelių - 87 proc., šprotų - 94 proc. Aukciono būdu bus galima įsigyti 20,55 proc. menkių kvotos bei visas lašišų kvotas.
Vėliau pagal šio posėdžio protoką bus skirstomos kvotos įmonėms tonomis. Kol tai nebus padaryta, žvejai negaus leidimo žvejoti.
Bendrovės "Senoji Baltija" vadovas Artūras Maželis sakė, jog sulaukus protokolo toliau bus kovojama teisinėmis priemonėmis, kad šis posėdis būtų pripažintas neteisėtu.
Redakcijos archyvo nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą