184 - oji istorija, kovo 10, trečiadienis
Kadaise šviesaus atminimo maestro Stasys Povilaitis yra sakęs maždaug taip: "Kartais žmonės man atrodo keistoki, kai jie įsivaizduoja - mes, užsikariavę jų simpatijas, nei verdam, nei kepam, nei į tualetą einam." Kadangi jis buvo vedęs mano kursiokę, tai ir tokiom temom pasirokuodavom.
Taigi - nemanykit, kad, besižvalgydama pro langą, mintu kokiom picom, užsisakytu restoraniniu maistu. Nors ne kasdien, bet ir sriubų paverdu, ir kotletų išsikepu. Pasitaiko, - dėl laiko stokos ir sumuštiniais pasimaitinu. Įvairiai būna.
O aną dieną nusipirkau dvi karpio galvas. Sumaniau žuvienės pasrėbti. Jos kartais išsivirdavau ir ne per karantinus.
O vakar pagalvojau - reik internete pasidairyti kokio įdomesnio žuvienės recepto. Ir ką jūs manote? Kad paskaityčiau žuvienės receptą, privalau dūšią parduoti, paspausdama "sutinku" leisti savo duomenimis naudotis "trečiosioms šalims".
Nafik man tos trečiosios šalys reikalingos. Jau ir taip esu apsvaidyta reklamomis dėl viagrų, padangoms net JAV pirkti, kūdikiams kraitelį įsigyti, apsilankyti pas odontologą net Honkonge, kuriame niekuomet nebuvau.
Žinau, kodėl tas spamas man į elektroninį paštą suplaukia: kelis kartus dėl žurnalistinių reikmių tiesiog buvau išprievartauta spausti tą "sutinku". Na, ir turiu, ką turiu.
Bet tai ne vienintelė priežastis spamui parplaukti į mano elektroninį paštą. Kai man pirmąjį kartą buvo išrašytas elektroninis receptas vaistams pirkti, per visus galus - gūgle, fb, tame pačiame pašte - buvo pradėtos brukti analoginių vaistų reklamos. Supratau, kodėl tie elektroniniai receptai buvo reikalingi...
Neneigiu - yra ir patogumų su tais ereceptais. Nebereikia poliklnikoje eilėje pas šeimos daktarą stumdytis, grumdytis. Paskambyjai - išrašė. Su pasu varai į vaistinę. Ir tiek žinių. Bet tos žinios, įtariu, labai rūpi farmacijos kompanijoms. Kaip sistema dirba, nelabai įsivaizduoju. Bet bent jau ES farmacininkai moment sukrunta reklamuotis, vos tik kokį vaistą pradedu vartoti.
Tai va, antivakseriams, ypatingai įsibaiminusiems būti sučipuotiems, iškilmingai pranešu: mes jau seniai sučipuoti per bankų, nuolaidų korteles, esveikatą, ereceptus, eprogramėles ir per visokius "sutinku". Kartais net nejauku darosi, pagalvojus, kad kažkas žino netgi kokios rūšies šikpopierių perku.
Žinokit, norėdama rasti kokį nors įdomesnį karpio galvų žuvienės virimo būdą, "sutinku" mygtuko nespaudžiau. Viriau, kaip iki tol virusi. Manau, kiekvienas tas žuvienes verdantis turi savus receptus. Kaip išsivirsi, taip ir gerai. Galiu pasakyti, - visai skaniai sulapnojau ir be to "sutinku".
O ką šįryt pro langą regiu? Bent kol kas saulė nešviečia, į lauką nekviečia. Dirbsiu kaip dirbusi. Kažin ką rytoj reikės išsivirti ar išsikepti iškilmingiems Kovo 11 - osios pietums? Turbūt pasičirškinsiu karpio file, kuria irgi aną dieną PC pasirūpinau. Su karštom virtom bulvėm. Ir nepradėkit manęs barti, aiškindami maisto derinimo principus, sveikos mitybos dėsnius. Valgau tą, kuo maitinosi bočiai ir prapraprabočiai. Tik jie, skirtingai nuo manęs, gatavai išdarinėtos žuvies PC nepirko. Patys pasigaudavo, įskatant ir tėvą, šiek tiek pamišusį dėl žvejybos. Bet Minijoje jis karpių nesužvejodavo - kibdavo įvairaus dydžio lydekos, ešeriai, kuojos. Mama iš kaimynės žydės buvo išmokusi tas lydekas farširuoti. Aš, deja, kulinarija augdama nesidomėjau. Neišmokau... Gražios dienos.
Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą