164 - oji istorija, vasario 16, antradienis
Ačiū partijoms ir Vyriausybei: Vasario 16 - ąją pasitinku ne gaurais aptekusi. Nu, ne visai Gedimino stulpai ant makaulės, bet vis šiokia tokia pažanga. Ir džiaugsmelis.
Kažin kaip su gaurais būdavo tvarkomasi pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje? Gal kas žinote? Žirklių dar nebuvo. Šioje vietoje prabunda smalsumas: kas ir kada išrado žirkles?
Ajajai - LDK valdant Algirdui, ilgi plaukai galėjo užtraukti mirties nuosprendį! Jei bajoras - karys augino plaukus ir dar želdino barzdą, jis - išdavikas, iškeitęs pagonių tikėjimus į stačiatikių šventiko Nestoro skleidžiamą krikščionybę. Beje, šventiką į Vilnių atsivežė stačiatikė Algirdo žmona.
Kuo gi seniau žmonės kirpdavo? Ir kada atsirado žirklės?
Sklando legenda, kad žirkles išrado garsusis Leonardas da Vinčis. Tačiau tai ir lieka legenda, nes pirmosios spyruoklinės žirklės jau buvo žinomos Mesapotamijoje prieš maždaug 4 tūkstančius metų.
Dvinarės žirklės, šiuolaikinių žirklių proproprobobutės, buvo aptiktos Pompėjoje, kuri žlugo mūsų eros I amžiuje. O Kernavėje viduramžių kultūriniuose sluoksniuose aptinkama ir spyruoklinių, ir dvinarių žirklių. Spyruoklinės žirklės buvo gaminamos iš vientiso metalo gabaliuko. Tiesa, tas gabaliukas buvo sudarytas iš suvirintų plieno ir minkštesnės geležies juostelių. Iš geležies gamindavo spyruoklės dalį, o iš kietesnio plieno - ašmenis. Geležies gabaliukas buvo iškalamas į juostelę, kuri būdavo tokio pločio, kokio reikėdavo spyruoklei gauti. Tada tos juostelės galai būdavo ištempiami ir suploninami - toliau prie jų virinami žirklių ašmenys. Tada juostelės būdavo sulenkiama. Iš plieno suformuojami dveji ašmenys. Tuomet trys dalys kalviškai suvirinamos. Atlikus tokius veiksmus, reikėdavo sureguliuoti žirkles (kad ašmenys prasikeistų - tik labai nedaug, nes nekirps). Po to metalas buvo grūdinamas - ašmenys, kad būtų tvirtesni, o spyruoklė standesnė. Tokių žirklių spyruoklė turėdavo būti itin standi, kad per ilgo naudojimo laiką nesulūžtų ir neprarastų savo spyruoklių.
Taigi, šioms žirklėms gaminti bet koks metalas netikdavo - kalvis turėjo gerai suprasti fizines metalo savybes, kad galėtų jas kokybiškai pagaminti. Dvinarėms žirklėms (panašiai, kaip ir šiais laikais) pagamindavo du vienodus ašmenis su kilputėmis pirštams ir sukniedydavo juos tarpusavyje.
Iš kur Kernavėje atsirado žirklės? Sunku atsakyti, labai tikėtina, kad spyruoklinių žirklių gamyba buvo žinoma iš labai seniai. O į rytus - Kijevo Rusios miestuose - dvinarių žirklių aptinkama panašaus laikotarpio archeologiniuose paminkluose. Galbūt iš ten jos (kaip ir daugelis kitų dirbinių ar jų gamybos technologijų) ir galėjo patekti į Kernavę.
Spyruoklinės žirklės dominavo iki maždaug XVI a., kuomet jas ėmė išstumti dvinarės. Tačiau dar ir šiandien spyruoklinės žirklės yra naudojamos vienam ypatingam darbui. Prisiminkite, kur iki šiol naudojamos tokios žirklės, galbūt net matėte, kaip jos yra panaudojamos? - ragina mane pasidomėti Kernavės archeologijos muziejus.
Suku galvą - gal sodo žirklės? Gal žirklės kalėdinei žąsiai karpyti? Kur bakstelėsi pirštu - vieni mokslai: gyvatvorių žirklės - skirtos gyvatvorėms formuoti; sodo žirklės (sekatorius) - skirtos šakoms karpyti genint medžius; žolės žirklės - skirtos žolei vejų pakraščiuose apkirpti; metalo žirklės - skirtos skardai ir panašiems metalo lakštams karpyti; avių kirpimo žirklės; paukštienos žirklės - mėsai su smulkiais kaulais darinėti; paprastos popieriui karpyti; žirklės medžiagai kirpti.
Ot, žirklės plaukams kirpti ir neįvardintos. Kažin kuo jos skiriasi nuo avių kirpimo įrankio?
...Su Vasario 16 - osios švente, kurią, kaip matote, pasitinku apsikirpusi. Na, ir skanių blynų. Jų rūšimis pasidomėkite patys. Aš kepsiu žemaičių blynus...
Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą