165 - oji istorija, vasario 18, ketvirtadienis
Ar gali būti - girdžiu garsus, panašius į vieversio čirenimą... Kokia palaima, prisiminus žalią žalią pievą ir vieversio daineles. Dažnai jis savo treles varo taip aukštai, kad paties paukščiuko ir nematai. Bet tas "čirvirvir pavasaris" užburia širdį...
Bet juk už lango - sniegai. Termometras balkone rodo minus 10. Ir net pavasario kvapo neužuodžiu. Tačiau skaisčiai šviečia saulė. Ar gali būti, kad iš tiesų girdėjau vieversio čirenimą? Gal koks parskridęs vienišius vieversių žvalgas?
Puolu į puslapį "ornitologija". Ten žmonės registruoja pastebėtus paukščius. Kas užregistravęs gulbę giesmininkę, kas gulbę nebylę, kas netgi varnėnų pulkelį. Bet kol kas nė vienas neužregistravęs vieversio. Aktyviausi registratoriai iš Kauno ir Vilniaus savivaldybių. Iš mūsų kraštų vienintelis įrašas - Klaipėdos rajono Veiviržėnų. Užregistruotas vasario 14 d. stebėtas dagilis. Girdėto, bet neregėto vieversio neregistravau. Gal apsirikau? Labai jau trumpai čireno. Ir per anksti.
Šiaip jau į Lietuvą parskrendantys paukščiai turi savo "šventes". Vasario 24 d. - Vyturio diena. Vyturys parskrenda pirmas, todėl laikomas pavasario pranašu. Jei vyturys užgieda prieš šventą Kazimierą kovo 4 d., blogas bus pavasaris. Jei vyturys pirma savo dienos giedot pradeda, tai šaltis jam nasrelius uždaro. Gal to girdėtojo trumpą giesmelę minus 10 užčiaupė?
Kovo 4 d. - Kovarnių, varnėnų diena.
Kovo 10 d. - 40 paukščių diena. Tą dieną, pasak senolių, jau būna parskridę 40 paukščių.
Kovo 19 d. - Pempės diena.
Kovo 25 d. - Gandro diena.
Gegužės 1 d. - Gegutės diena.
Gegužės 17 d. - Kregždės diena.
"Švenčių" dienos yra, bet dažnai gamta papokštauja, suardydama visas tas dienas. Kartais net įvairių rūšių paukštulių žvalgai apsirikti gali. Ką per anksti parskridę vieversiai apsnigtuose dirvonuose veiktų? Nei sliekiukų, nei vabzdžiukų maitintis dar juk nėra.
Pasak ornitologų, vieversiai į Lietuvą iš Europos pietų ir netgi Afrikos parskrenda kovą -balandį, išskrenda rugsėjį - spalį. Lizdus suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia po žolių kuokšteliu. Deda 3 - 6 pilkai žalsvus su nedidelėmis tamsesnėmis dėmelėmis kiaušinius. Per pusmetį spėja išperėti dvi vadas. Tenka tik apgailestauti, kad tų mielų paukšelių - pavasario pranašų lizdai su retomis išimtimis nukenčia dėl žmonių ūkinės veiklos.
Vieversėliai ar vyturiukai, kaip pavadinsim, taip nepagadinsim, minta vabzdžiais, augalų sėklomis. Rudenį ir ankstyvą pavasarį lesa šviežius lapus, daigų viršūnėles. Paukštis aktyvus šviesiu paros metu, todėl maloniai nuteikia jo čirenimas, girdimas nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio.
Tautosakoje dirvinis vieversys vaizduojamas kaip pavasario skelbėjas, kviečiantis artoją į laukus, savo čirenimu žadinantis gamtą, atgimimo, jaunatviškumo simbolis. Liaudyje dar vadinamas cyruliu, voversiu.
Vieversio diena, vasario 24 - toji, sutampa su Motiejaus vardadieniu. Vieversys pirmasis iš migruojančių paukščių grįžta į tėviškę. Jį išties jau galima pamatyti vasario pabaigoje - patinėliai parskrenda visu mėnesiu anksčiau, kad kiekvienas užsiimtų savo erdvę ir visiems skelbtų "Aš čia šeimininkas!". Senoliai sakydavo: jeigu vieversiukas pavėluoja į savo šventę, pavasaris bus ankstyvas. O jei parskrenda anksčiau, turės dar "atgulėti", kur nors pasislėpęs kiūtoti - pavasaris užsitęs, ilgokai bus šalta.
...Jei iš tiesų šįryt girdėjau vieversį čirenant, vadinasi, dar ilgokai bus šalta. Bet, sakau, - gal apsirikau...
Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą