Raudonojo liūto pėdsakais

Nuolatinėje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozijoje Prūsijos fregatos "Roter Löwe" (Raudonasis liūtas) modelis iš kitų išsiskiria ne tik dydžiu.

Atidesnis muziejaus lankytojas galėjo atkreipti dėmesį į žinutę etiketėje. Joje rašoma, kad XVII a. pradžioje šis karo laivas patruliavo tarp Piluvos ir Klaipėdos. Turbūt modelį padaręs rygietis kinematografas, dailininkas Viktoras Šildknechtas nesusimąstė apie fregatos "Roter Löwe" vietą Karaliaučiaus virsmo jūrų tvirtove istorijoje.

Šį burlaivį XVII a. Klaipėdos panoramos fone grafikas Šarūnas Leonavičius nupiešė specialiai Lietuvos jūrų muziejaus išleistai knygai "Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje". Piešinio fragmentai panaudoti ir muziejaus IV Laivybos istorijos salės dizainui.

Originalių matmenų nėra

Lietuvos jūrų muziejaus vitriną puošiantis fregatos "Roter Löwe" modelis gausus įvairių detalių. Tačiau apie šį laivą žinome labai mažai. Mūsų nepasiekė originalūs fregatos "Roter Löwe" matmenys ar brėžiniai. Istorijos šaltiniuose nurodoma tik talpa - 120 druskos lastų. Tai irgi sąlyginis vienetas, nes atitiktų 240-250 tonų.

To meto pareigūnai užrašė tik kitų tokio tipo laivų duomenis. Iš jų užrašų sužinome, kad fregatų korpuso ilgis tarp abiejų laivo galų siekė 98 Amsteramo pėdų, plotis - 28. XVI a. pab. Amsterdamo pėda buvo lygi 283 mm. Todėl dabar naudojamais matais šio burlaivio ilgis siektų apie 28 m, plotis - 8 m.

Kitas svarbus šaltinis fregatai pažinti išlieka amžininkų tapyba ir piešiniai. Jų pagrindu vokiečių tyrinėtojai Rolfas Hoeckelis, Hansas Szymanskis atliko burlaivio rekonstrukciją ir parengė brėžinius. Jais naudojosi modelį pagaminęs Viktoras Šildknechtas.

LIŪTAS. Johanno Hienricho Rödingo leidinio "Allgemeines Wortenbuch der Marine" raižinyje matomas burlaivio galionas buvo puošni medinė šokančio priekin auksinio liūto skulptūra. Ji išreiškė laivo pavadinimą.

Fregatos kilmė

Fregata "Roter Löwe", dar vadinta "Goldener Löwe" arba "Guldener Löwe", buvo pastatyta Nyderlanduose 1597 m. Tuo metu ši šalis kovojo Aštuoniasdešimties metų kare (1568-1648 m.) dėl nepriklausomybės nuo Habsburgų valdomos Ispanijos. Tai Nyderlandams buvo sukrėtimų ir pokyčių laikotarpis. 1579 m. sukilusios provincijos sudarė Septynių Jungtinių Nyderlandų Provincijų Respubliką, o 1581 m. liepos 26 dieną laisvės siekį įteisino Atsisakymo aktu paskelbdamos nepriklausomybę nuo Ispanijos.

Todėl gali kilti pagrįstas klausimas, kodėl nuspręsta įsigyti laivą iš šios kovojančios valstybės. Laivo įsigijimo aplinkybės nėra plačiau ištirtos, tad ir vieno aiškaus atsakymo nėra. Jis ieškotinas platesniame to meto įvykių kontekste. Dera atkreipti dėmesį į praktinę burlaivio įsigijimo sandėrio pusę.

XVI a. olandai garsėjo savo jūreivystės sugebėjimais ir pastatytais laivais. Pirmoje to amžiaus pusėje olandų meistrai pradėjo laivų statybą Klaipėdoje. Vien silkę žvejojo 2 000 olandų laivų. Iki minėto karo 50 didelių laivų į Ispaniją gabeno Nyderlanduose apdirbtos vilnos gaminius, baldus, namų apyvokos daiktus. Olandų laivynas užtikrino 24 mln. florinų prekybos apimtis su Anglija. Netrukus olandai pradėjo išstūminėti ispanų, portugalų laivynus.

SKERSPJŪVIS. Apatinėse burlaivio patalpose krauta provizija, parakas, šaudmenys, o apatiniame denyje balastas arba kitas gabenamas krovinys.

1602 m. įkurta Olandų Rytų Indijos bendrovė tapo pirmąja tarptautine korporacija. Laivais olandų banginių medžiotojai pasiekė Svalbardą (Norvegija), o pirkliai - Angolą, Indiją, Indoneziją, Ceiloną, Šiaurės Ameriką, Rytų Braziliją. Didelės įtakos laivyno plėtrai turėjo vėjinių malūnų pritaikymas lentpjūvėms. Tipinių medienos ruošinių naudojimas smarkiai nupigino laivų statybos kaštus.

Tokiu būdu vienas iš "Roter Löwe" pirkėjo pasirinkimo motyvų galėjo būti prieinama kaina ir darbo kokybė. Pirkėjų apsisprendimą galėjo nulemti ir kitos aplinkybės. Sandėrio metu Prūsiją valdė pasaulietinės valstybės kūrėjo kunigaikščio Albrechto sūnus Albrechtas Friedrichas Hohenzolernas (1568-1618 m.). Tačiau šis buvo pripažintas silpnapročiu, o valstybės reikalai pavesti regentams iš kitos kunigaikščių Hohenzolernų šakos. 1577-1603 m. realus Prūsijos valdytojas buvo Brandenburgo-Ansbacho ir Brandenburgo-Kulmbacho markgarafas Georgas Friedrichas Senasis. Todėl sprendimo įsigyti Nyderlanduose statyto laivo priežasčių reikėtų ieškoti šio Šventosios Romos Vokiečių Tautos imperijos protestantų kurfiursto politikoje.

ARTILERIJA. Taip atrodė burlaivio artilerijos dalys.

"Roter Löwe" denyje

Kaip galėjo atrodyti fregata "Roter Löwe", atsako tyrinėtojai R. Hoeckelis ir H. Szymanskis. Remiantis jų rekonstrukcija, fregata "Roter Löwe" buvo trijų stiebų burlaivis.

Bizanstiebio burė buvo lotyniška, t.y. įstriža, o kitų trijų stiebų - 5 stačiakampės. Po dvi stačiakampes bures kabėjo fokstiebyje ir grotstiebyje. Viena stačiakampė burė ant horizontalios rėjos kabėjo prie bušprito. Fokstiebiu ir grotstiebiu užkopus iki viršutinės burės apačios buvo patenkama ant įrengtų aikštelių - marsų. Būtent juose budintys stebėtojai pranešdavo apie tolumoje pamatytus laivus, o priplaukus arčiau, nustatydavo jų priklausomybę iš spalvų derinio ir vėliavų.

Jiems turėjo būti gerai pažįstamas baltomis kopomis pagyvintas Kuršių nerijos siluetas su išsiskiriančiu miškeliu ties Juodkrante. Šis suteikė pavadinimą vietovei Schwarzort t. y. "Juoda vieta". Plaukiant palei neriją į Šiaurę pasitikdavo aukštas Smėlio karčemos kalnas (Smiltynė) ir už kopų kyšantis apipintas liūdna šlove didysis Klaipėdos pilies bokštas. Daugeliui nebuvo paslaptis tai, kad pilies bokšto rūsyje įrengtas kalėjimas laikytas vienu atšiauriausių visoje Prūsijos Kunigaikštystėje.

Dabar iš burlaivio stiebų vėl nusileiskime į denį. Jo viduryje tarp didžiųjų stiebų stovėjo puošnus šliupas. Čia buvo gabenama provizija, žmonės ir karinė korespondencija apsistojus, tarkime Klaipėdos uosto reide ar įlankėlėje už Suder haken - už dabar išnykusio kyšulio į marias Kopgalyje. Juo susisiekdavo ir su kitais laivais Piluvoje ar jūroje. Šliupas plaukė varomas irklų mostais ar vėjo įtempta bure.

Pasukęs į laivapriekį laivo svečias išvysdavo duris, kurios vedė į vidines patalpas, ir aukštyn, virš antstato, nukreiptas kopėtėles. Užlipus kopėtėlėmis buvo pasiekiama pati laivo smailuma: iškištas į priekį laivo stiebas - bušpritas ir galionas.

Galionas buvo puošni medinė šokančio priekin auksinio liūto skulptūra. Ji išreiškė laivo pavadinimą. Tačiau galėjo būti siejama ir su laivo statytojų miesto Amsterdamo heraldine simbolika - herbą laikančio stovinčio auksinio liūto figūra. Nors galima ir kita interpretacija.

Yra duomenų, kad XVI-XVII a. sandūroje Karaliaučius naudojosi stačiakampe vėliava, kurios viršutiniame trečdalyje buvo baltas laukas su juodu visą lauką kertančiu kryžiumi (Vokiečių ordino palikimas), o du trečdalius užėmė raudonas laukas su stačiu, pasisukusiu heraldinėn dešinėn, baltu liūtu ir virš jo galvos kabančia aukso karūna (miesto kūrėjo Bohemijos karaliaus Pšemislo Otokaro II palikimas). Taigi, liūtas buvo nesvetimas Karaliaučiaus heraldikai.

Virš galiono įrengti ranktūriai leido saugiai pasiekti žemiau kabantį tinklą. O čia, plaunant bangoms buvo atliekama tai, ką darydavo karaliai nuėję pasivaikščioti pėsti...

Fregatos viduje

Tuo pačiu keliu patraukęs atgal svečias priešingoje pusėje už šliupo rasdavo į vairinę vedusias duris. Už jų esančioje patalpoje nuolat budėjo keli laivą vedę jūreiviai.

Patį vairą sudarė pusapvalis horizontalus rėmas su dideliu judančiu skersiniu - rumpeliu. Jūreiviai jį suko pagal komandas, perduodamas iš lauko. Tad kažkas nuolat turėjo klausyti aukštai marso aikštelėse budinčiųjų pranešimų. Šie jūreivių šūksniai papildė natūralius laivo garsus - braškesius, švilpęsį virvėse, vandens ošimą.

Iš vairinės laipteliais buvo galima užlipti ant kapitono tiltelio ir ar patekti į kapitono bei jo padėjėjo - škiperio kajutes. Abiejų laivo vadų kajutės turėjo langus ir net balkoną, todėl buvo šviesesnės ir vėdinamos. Greta jų, mažiau prabangiose kajutėse, įsikūrė šturmanas ir kiti laivo "aristokratai". Laivo diduomenė naudojosi stalais, kėdėmis ir net gultais.

Kitų įgulos narių nakvynės vieta buvo po antruoju deniu: tarp patrankų, kambūzo - virtuvės ir dviejų vandens pompų. Čia tvyrojo tamsa arba prieblanda. Paprastai nosį rietė sklidęs dvokas. Šaudant - parako dūmų, valgant - maisto, o po darbų - prakaito. Tačiau dauguma šio laikmečio žmonių jo neužuosdavo. Praustis ar dažnai plauti drabužius dar nebuvo įprasta.

Asmeninė manta laikyta nedidelėse skryniose. Dažnai jos atstodavo stalus ir kėdes. Vyrai ilsėdavosi ištemtuose hamakuose ar tiesiog ant denio greta savo skrynių.

Žemiau esančiose patalpose krauta provizija, parakas, šaudmenys, o apatiniame denyje balastas arba kitas gabenamas krovinys. Baiminantis sprogimų ir gaisro itin griežtai sekta, kad į parako sandėlį ir šaudmenų parengimo patalpą nepatektų jokia kibirkštis. Paprastai paraką svarstantys kariams buvo liepiama apsirengti baltai ir neturėti jokių kaustytų geležimi daiktų. Šaudymo metu parengti parako užtaisai kiekvieną kartą buvo atnešami iš apačios.

Bus daugiau