Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu Darnaus vystymosi institutas aplinkos monitoringą atlieka jau antrus metus. Pasak uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko, tai, kad jį atlieka ne klaipėdiečiai, o šiauliečiai, ko gero, užtikrina nešališkumą.
Anot mero, Klaipėdos monitoringo programa yra viena išsamiausių Lietuvoje - nuo dirvožemio iki dangaus. Pasak mokslininkų, uostamiestis tarp kitų miestų lyderiauja, nes kiti šioje srityje taupo lėšas.
Oro užterštumo normos neviršijamos
Atliekant oro taršos monitoringą nustatytose vietose tirtas azoto ir sieros dioksidų, anglies monoksido etc kiekis. Iš esmės, pasak monitoringo rezultatus pristačiusios profesorės Vidos Motiekaitytės, ribinės vertės neviršytos.
Ataskaitoje, kurią bus galima rasti Klaipėdos savivaldybės interneto svetainėje, yra nurodytos vietos, kur yra aukščiausios minėtų junginių koncentracijos, pavyzdžiui, aukščiausia azoto dioksido koncentracija yra prie "Saulėtekio" vidurinės mokyklos, sieros monoksido - Herkaus Manto ir S. Daukanto gatvių sankryžoje.
Kaip pagrindinę oro užterštumo priemonę mokslininkai įvardija autotransporto priemonių gausėjimą. Kitas gana svarbus veiksnys - gyventojai patys nuodija savo aplinką nežiūrėdami, ką kiša į savo krosnis. Šioje srityje efektyvi priemonė galėtų būti žmonių informavimas.
Triukšmas, dirvožemis ir vanduo
Triukšmas matuotas net 42 vietose dieną, vakare ir naktį. Pagal šį punktą kai kur yra jau viršijamos ir ribinės vertės. Didžiausias triukšmas fiksuotas prie Biržos tilto, Tiltų gatvėje etc. Naktį triukšmo leistinos ribos viršijamos kur kas mažiau.
Dirvožemio tyrimai - aktuali tema kiekvienam miestui. Buvo paimta per 200 viršutinio dirvožemio sluoksnio mėginių. Nerasta, kad jo užterštumas viršytų teisės aktuose nustatytas ribines vertes.
Dešimtyje vietų buvo atlikti paviršinių vandenų tyrimai. Vilhelmo kanale, Danės upėje, prisotinimas deguonimi pakankamas, pavojingas vandens parūgštėjimas nebuvo stebimas. Mumlaukio ežere fiksuotas taršos padidėjimas. Daugiausia nitratų fiksuota Danės upėje aukščiau Klaipėdos. Didžiausia bakterijų koncentracija - Trinyčių tvenkinyje ir Vilhelmo kanale. Juose fiksuojama mikrobiologinė tarša.
Tirtos maudyklos antrajame Smiltynės paplūdimyje, II Melnragėje, Girulių pliaže. Vasarą rodikliai neviršijo leistinų normų. Santykinai aukšta bakterijų koncentracija rudenį buvo Girulių pliaže.
Atliktas ir želdinių būklės monitoringas vienuolikoje miesto parkų, skverų ir miškų. Pastebėta, kad Klaipėdoje yra per mažai spygliuočių medžių rūšių. Pasak V. Motiekaitytės, tai geri medžiai, nes palieka mažiau nuokritų. Skulptūrų parke yra net 48 augalų rūšys. Profesorė išskyrė Girulių miško parką, kuriame auga augalai, būdingi pajūriui. Jos matymu, reikėtų išsaugoti šį natūralios gamtos kampelį.
Patys tvirtino, patys nepatenkinti
Įdomiausia tai, kad monitoringo programą, kurioje nurodyta, kas ir kuriuose taškuose turi būti tiriama, kokia metodika turi būti taikoma, yra patvirtinta 5 metams. Ją tvirtina Taryba. Tad, pasak pačių mokslininkų, jų laisvė yra gana apribota.
Kai kurie miesto Tarybos nariai pateikė nemažai klausimų, pavyzdžiui, kas nustato taškus, kuriuose atliekami tyrimai, kodėl analizuojant triukšmą nė vienu žodeliu neužsiminta apie uostą - juk buvo statomas ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kodėl nepaliesta I Melnragė ir t. t.
Kitas dalykas, į ką atkreiptas dėmesys - taškų pavadinimai nebeatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, nurodyta vieta prie Pamario mokyklos, kurios jau treji metai nebėra. Imtas dirvožemio mėginys "Baltijos" stadione, tačiau ten stadiono seniai nebėra, tik automobilių stovėjimo aikštelės betonas. Buvo pareikšta nuomonė, jog tie tyrimai - melas, ir reikia kreiptis į prokuratūrą.
Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė paaiškino, kad šiuo atveju yra svarbiausia koordinatės, nes pavadinimai dažnai keičiasi.
Klausiusieji ataskaitos pasigedo apibendrinto pobūdžio informacijos, apskritai, ar padėtis gerėja, ar blogėja, daug kam sausi skaičiai ir lentelės nieko nesakė. Pavyzdžiui, kokia želdinių būklė. Pasak V. Motiekaitytės, augalijos būklei vertinti reikia 20-30 metų.
Profesorei teko aiškinti, kad viskas atlikta pagal teisės aktus - "viršyta", "neviršyta". Mokslininkai atliko savo užduotį ir kalba mokslo kalba. Jų buvo paprašyta parengti publikaciją žmogiška kalba.
Beje, tyrėjai ketina išleisti knygą, kurioje bus lyginami miestai. V. Motiekaitytės teigimu, Klaipėdoje situacija panaši kaip Alytuje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą