Su Klaipėdos meru ir mero pavaduotojais susitikę slengiškiai aptarė gyventojams rūpimus klausimus – kaip, prisijungimo atveju, keistųsi mokesčiai, kokiomis sąlygomis slengiškių vaikai patektų į miesto ugdymo įstaigas, ar būtų pasirūpinta patogiu susisiekimu su miestu ir kt.
Anot V. Grubliausko, slengiškiai, tapę Klaipėdos miesto dalimi, įgytų lygiai tokias pačias teises kaip ir kiekvienas klaipėdietis, o miestas, savo ruožtu, privalėtų pasirūpinti tiek socialiniais klausimais, tiek kokybiškų viešųjų paslaugų teikimu, tiek infrastruktūros priežiūra bei plėtra.
„Labai svarbu tai, kad slengiškiams prisijungus prie Klaipėdos, bus užtikrintas jų vaikų priėmimas į miesto mokyklas ir darželius. Miestas privalėtų rasti ugdymo vietą mokyklose, į darželius slengiškiai patektų lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiekvienas klaipėdietis. Į besikeičiančius poreikius Klaipėda lanksčiai reaguoja – netrukus pradėsime naujos mokyklos statybas šiaurinėje Klaipėdos dalyje, taip pat numatome gerokai daugiau vietų darželinukams Tauralaukyje. Kitas svarbus klausimas – susisiekimas. Natūralu, kad Slengiams tapus miesto dalimi, miestas užtikrintų ir patogų viešojo transporto kursavimą“, – sako Klaipėdos meras.
Susitikime taip pat aptartas klausimas dėl žemės mokesčio dydžio. Žemės mokesčio tarifą nustato savivaldybių tarybos, todėl Klaipėda turi galimybę jį mažinti.
„Įstatymų ribose savivaldybės lankstumas turės būti maksimalus. Neabejoju, kad miesto taryba suvokia šio proceso svarbą ir žmonių lūkesčius ir kad užteks politinio įžvalgumo bei brandos taikyti maksimalų lengvatinį režimą ir, kiek įmanoma, mokesčio skirtumą minimalizuoti“, – sako Klaipėdos meras.
Anot mero pavaduotojo Artūro Šulco, svarstoma ir galimybė Klaipėdoje mažinti žemės mokesčių tarifus prilyginant juos rajono tarifams.
„Svarstant klausimą dėl žemės mokesčių, pradėjome svarstyti, kad Klaipėdos mokesčius reikia prilyginti rajono mokesčiams, siekiame, kad mokesčiai Klaipėdos dalyje nebūtų didesni negu Klaipėdos rajone. Toks uždavinys Savivaldybės administracijos specialistams jau iškeltas“, – sako A. Šulcas.
Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė pabrėžė, kad surinkti mokesčiai investuojami į infrastruktūrą.
„Klaipėdoje žemės mokesčiai iš miesto biudžeto daugiausiai nukreipiami į investicijas, į infrastruktūros, kuria naudojasi patys gyventojai, gerinimą“, – sakė J. Simonavičiūtė.
Klausimų kilo ir dėl rinkliavos dydžių individualių namų savininkams už komunalinių atliekų surinkimą. Atkreiptas dėmesys, kad reikėtų lyginti ne tik mokamas sumas, bet ir paslaugos kokybę. Klaipėdoje paslaugų suteikiama daugiau, tad įvertinus ne bendrą per mėnesį mokamą sumą, o vieno atliekų išvežimo kainą, rajone ji yra didesnė. Jei rajone komunalinės atliekos išvežamos kas antrą savaitę, tai Klaipėdoje šiltuoju metų laiku – kiekvieną savaitę. Antrinės žaliavos – stiklas, popierius ir plastikas – mieste irgi surenkamos dažniau – kas 2 savaites, rajone – kartą per mėnesį. Be to, Klaipėdoje surenkamos ir žaliosios atliekos – lapai, žolė, šakos. Individualių namų gyventojai šias atliekas gali kompostuoti arba tvarkingai palikti prie konteinerių, o vežėjas jas surenka pagal grafiką. Kad būtų patogiau ir estetiškiau, Klaipėdos individualių namų savininkams miesto savivaldybė šiemet perka ir išdalins specialius konteinerius žaliosioms atliekoms surinkti.
Vis dėlto, jei slengiškiai apsispręstų, kad juos tenkina dabartinė paslaugos kokybė ir kaina, įmanoma išlaikyti ir dabartinę sistemą.
Apklausa dėl Slengių prisijungimo prie Klaipėdos vyks lapkričio 11 d. Slengiuose, seniūnijos patalpose. Anot Klaipėdos mero, slengiškiai, prieš apsispręsdami, turėtų įvertinti visumą.
„Turbūt būtų klaidinga kalbėti ištraukus vieną segmentą iš sistemos ir lyginti jį su kažkokiu kitu segmentu per prizmę „miestas-rajonas“. Būtina vertinti pilną kompleksą ir žiūrėti, kiek yra privalumų, laimėjimų ir kiek yra investicijos į kokybę. Galiu patikinti, kad įstatymų rėmuose, neperžengiant nė vieno iš jų, savivaldos įtakos erdvėje, bus siekiama paties palankiausio režimo“, – sako meras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą