"Liūdniausia tai, kad visi mūsų skundai ir prašymai - tarsi žirniai į sieną. Galime skambinti, rašyti kad ir į aukščiausiąją ministeriją - niekas nereaguoja", - guodėsi 76-erių Stasė Monkienė.
Ją sugraudino žinia, kad per šią Jūros šventę autobusai Klaipėdoje keleivius žada vežti nemokamai ir kad tokiam trumpalaikiam efektui miestas žada nepagailėti 48 tūkst. eurų. "O kai mes jau antri metai prašome, kad būtų padarytas patogesnis susisiekimas su Dituva - niekas negirdi", - ašaras šluostė moteris.
Sode "įkalinti" 13 valandų
Miesto centre, St. Šimkaus gatvėje, gyvenanti senolė jau 32-ejus metus Dituvoje prižiūri sodą. 2-3 kartus per savaitę nuvykti į sodą jai būtų vienas malonumas, tik bėda, kad autobusų grafikai sudėlioti taip, kad grįžti iš jo kada sugalvojus sunkiai įmanoma. Norint patogiai pasiekti namus, sode tenka prakiurksoti daugiau nei pusę paros - 13 val.
"Miesto centre gyvenantiems pensininkams Dituvos sodus patogiausia pasiekti 41 maršruto autobusu. Jis ryte, 8 val., išvažiuoja iš Liepų gatvėje esančios stotelės. Tačiau į tą pačią stotelę vakare grįžta labai vėlai - tik apie 21 val. Įsivaizduojate, turime kiurksoti sode pusę paros, o juk kartais nuvykstame ten tik daržovių palaistyti ar braškių, agurkų nusiskinti", - pasakojo S. Monkienė.
Tiesa, iš Dituvos sodų iki Klaipėdos viešuoju transportu yra galimybė parvykti ir kiek anksčiau. Tas pats 41-uoju numeriu pažymėtas autobusas iš Dituvos sodų išvyksta ir prieš 18 val. Tačiau šis maršrutas kiek kitoks. Pasak pensininkės, jis jau neužsuka į centrą, o tiesiu taikymu per Mokyklos g. viaduką važiuoja į autobusų stotį.
"Galėtų miesto valdžia ateiti ir pasižiūrėti, kaip atrodo, kai iš stoties kelios dešimtys senolių nešini sunkiais krepšiais pėdina į senamiestį. Gaila žiūrėti. Argi sunku padaryti, kad 18 val. iš Dituvos išvažiuojantis autobusas taip pat suktų per Liepų gatvę ir centrą? Kodėl reikia kankinti senus žmones?" - atsiduso S. Monkienė.
KELEIVIAI. Pabrėžiama, kad sodininkų srautai - sezoninis reikalas, juos labiausiai reguliuoja orai. Egidijaus Jankausko asociatyvi nuotr.
Moteris pasakojo, kad vasarą į Dituvos sodus iš centro važinėja maždaug 30-35 senoliai.
Pasak jos, ne visiems patogus autobusų grafikas į Dituvą buvo sudarytas 2017 metų pavasarį. Esą ankstesniais laikais buvo net keturi autobusai, kuriais patogiai būdavo galima pasiekti sodus ir grįžti atgal.
"Štai taip mes ir švenčiame Lietuvos šimtmetį - tik skambiais lozungais. O realaus dėmesio senyvo amžiaus žmogaus problemoms - nėra", - ašaras šluostė S. Monkienė.
Svarbesni dirbančiųjų poreikiai
VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis tikino, kad nėra viskas taip dramatiška. Esą senoliai iš Dituvos sodų gali ir anksčiau sugrįžti iki Liepų ar H. Manto gatvėse esančių stotelių. Tiesiog tokiu atveju jiems Šilutės plente reikia persėsti į kitą autobusą.
"Pensininkai kreipėsi ir į mus, mes ilgai su jais diskutavome, tarėmės. Bėda yra ta, kad daugelis jų neperka mėnesinio bilieto, o naudojasi vienkartiniais, tad nenori persėsti į kitą autobusą, nes tuomet reikės pirkti dar vieną bilietą. Tačiau, kiek mačiau, daugelis tų senolių perkopę per 80 metų, tad jiems taikoma 80 poc. nuolaida, todėl, su visa pagarba, tie bilietai jiems kainuoja tik keliolika centų", - pasakojo G. Neniškis.
VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius pasakojo, kad, sudarant maršrutus į sodų bendrijas, laikomasi principo, kad visų pirma būtų patogu soduose gyvenantiems ir į darbą Klaipėdoje važinėjantiems žmonėms, nes būtent jie ir sudaro daugumą tų maršrutų keleivių.
"Dirbantiems žmonėms svarbu kuo greičiau iš taško "A" pasiekti tašką "B", tad prieš darbo valandas ir joms pasibaigus stengiamės, kad maršrutas būtų patogus ir negaištų laiko užsukdamas į papildomas stoteles.
Be to, norime, kad dirbantiems žmonėms abu reisai būtų vienodi - kokiu keliu atvažiavo, tokiu ir grįžtų. Nes kitu atveju keleiviai gali sutrikti, jei staiga autobusas nusuks kitur", - kodėl 18 val. iš Dituvos sodų iki Klaipėdos autobusų stoties važiuojantis autobusas negali padaryti lanko ir važiuoti Liepų bei Herkaus Manto gatvėmis, paaiškino G. Neniškis.
Pasak jo, preliminariais skaičiavimais tokiu atveju galutinį tašką keleiviai pasiektų 15 minučių vėliau.
Preliminariai skaičiuojama, kad tokiu atveju maršrutas būtų ilgesnis 2 km.
"Tad kiekvienas užsukimas mums atsieitų papildomus 2 eurus", - apie kokius galimus nuostolius kalbama, paaiškino G. Neniškis.
Be to, sodininkams pritaikyti maršrutai labai priklauso nuo oro sąlygų. Jei vasara šaltesnė, būna, kad autobusai važinėja tušti.
"Į Dituvos sodus važiuoja ilgasis autobusas. Tad jei jis ir 18 val. užsuktų į Liepų ir Herkaus Manto gatves, žmonės pradėtų burbėti, kodėl tuščias ilgasis autobusas po miestą važinėja", - dar vieną`motyvą pateikė "Klaipėdos keleivinio transporto" direktorius.
Pasak jo, praktika rodo, kad dauguma žmonių iš sodų nori išvažiuoti 19-20 val. Tad, jo nuomone, šiuo atveju jiems pritaikytas maršrutas iš Dituvos labai tinkamas.
"Paprastai kaip tik daugelis nori soduose praleisti visą dieną, kad galėtų kuo daugiau darbų nuveikti. Bendraujame su sodų bendrijomis, tad esame išbandę įvairių maršrutų grafikus, kol galų gale nusistovėjo visiems patogūs maršrutai.
Beje, kai mes buvome susitikę su pensininkais, didžioji jų dalis taip pat palaikė mintį, kad į Liepų gatvę geriau užsuktų vėlyvasis autobusas. Bet, matyt, vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra", - pasakojo G. Neniškis.
Viskas per benamius
Kitas opus klausimas senoliams - suoliukai. Sunkiai vaikštantiems vyresnio amžiaus žmonėms nesuprantama, kodėl kai kuriose vietose jie tiesiog naikinami.
Buvusi tremtinė Jadvyga Virbickienė negalėjo patikėti savo akimis, kai prieš keletą mėnesių buvo pašalinti prie Herkaus Manto g. 11 esančio prekybos centro buvę suoliukai.
"Jauni žmonės nesupras, bet, mums, senoliams, išėjus iš parduotuvės reikia nors trumpam prisėsti, kojas pailsinti. Dabar graudu žiūrėti, kai vos paeinanti močiutė sėda bent jau ant likusių dviračiams statyti pritaikytų stovų. Jei nualptum, galėtum taip ir gulėti ant šaligatvio", - guodėsi aštuoniasdešimtmetė J. Virbickienė.
TIK PRISIMINIMAS. Pasak Herkaus Manto g. 11 pastato savininkų, net ir tada, kai prie prekybos centro stovėjo suoliukai, senoliai vargiai jais galėjo pasinaudoti, nes jie nuolatos buvo okupuoti benamių. Egidijaus Jankausko nuotr.
Senolė sakė su pavydu žiūrinti į kitose vietose esančius prekybos centrus ar turgavietes, prie kurių yra suoliukų. Tačiau jai ir 87-erių vyrui jau sunku paėjėti kiek toliau. Net ir M. Mažvydo alėją pasiekti, kur būtų galima pasėdėti ant betoninių suoliukų, sunku. Ką jau kalbėti apie Poilsio parką.
Pabandžius pasvarstyti, kad suoliukai greičiausiai buvo pašalinti šitaip kovojant su benamių antplūdžiu, J. Virbickienė pyktelėjo: "O kodėl dėl to turi kentėti seni žmonės? Negi nebežino kitų būdų, kaip su benamiais kovoti? Tegul policija daro dažnesnius reidus toje vietoje ir išgyvendins tuos benamius."
Bendrovės "Tilžės projektai", kuriai ir priklauso Herkaus Manto g. 11 esantis pastatas, direktorius Marius Markaitis patvirtino, kad suoliukus tikrai teko pašalinti dėl benamių.
"Dvejus metus kovojome su ta bėda. Ko tik nedarėme - ir policiją kvietėme, ir "Maximos" apsaugininkai juos nuolat vaikydavo - bergždžiai.
Vaizdas buvo liūdnas - ant suoliukų nuolatos būdavo benamių. Jie taip pat vos paeina, tad ant suoliukų ir gulėdavo, ir girtaudavo. Tad kas iš to, kad tie suoliukai buvo, bet normalūs žmonės negalėjo jais pasinaudoti.
Miesto centre toks vaizdas tikrai nemalonus. Išgėrę benamiai tampa agresyvūs - triukšmauja, šiukšlina. Pastate veikia ne tik "Maxima", yra ir kitų nuomininkų. Žmonės daro verslą, tad jiems norisi, kad ir aplinka būtų jauki ir estetiška", - pasakojo M. Markaitis.
Pasak jo, rezultatai akivaizdūs. Pašalinus suoliukus, toje vietoje nebeliko ir benamių.
"Tikrai artimiausiu metu nesvarstome galimybės vėl grąžinti suoliukus, nes bijome, kad pasikartos ta pati istorija", - senoliams vilties negalėjo suteikti N. Markaitis.
"Reikia įrodyti, kad bėda aktuali ne vienam žmogui"
Kristina BUSLAJEVA, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė
Manau, yra dvi medalio pusės ir dvi tiesos. Tiesa, kad jauniems žmonėms sunku suprasti senukų problemas, bet nereikia pamiršti, kad ir senukų yra visokių. Patys žinome, kad lietuviui kartais būdinga padejuoti.
Manau, kad į straipsnyje išvardintas problemas patys senukai turėtų pažvelgti rimčiau. Juk jeigu ta problema aktuali tik vienam žmogui, kas į tai rimtai reaguos?
Reikia surinkti bendraminčių būrį arba bent jau parašus ir įrodyti, kad ta bėda aktuali ne vienam, o kelioms dešimtims senolių, tuomet gal ir atsakingos institucijos rimčiau į tai pažiūrės.
Bent jau kiek aš esu ėjusi pas miesto valdžią spręsti vienų ar kitų senjorams aktualių klausimų, susiduriu su geranorišku požiūriu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą