Ar proveržio strategija taps tikrove?

Ar proveržio strategija taps tikrove?

Ar po 12 metų klaipėdiečiai uždirbs dvigubai daugiau? Ar miestas taps patrauklus vietos ir užsienio investuotojams ir gyventojams? 2030 metais uostamiestis matomas kaip pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestas. Tačiau, panašu, šiems tikslams įgyvendinti vien šnekų nepakaks.

Trečiadienį buvo trumpai pristatyta Klaipėdos savivaldos, uosto, verslo, mokslo ir daugiau nei 100 savo sričių profesionalų bei konsultantų parengta Klaipėdos ekonominės plėtros strategija "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis".

Reikia geresnių sąlygų

Plane nurodoma, jog per artimiausius 12 metų Klaipėdoje tikimasi įkurti 25 tūkst. darbo vietų, 2000 įmonių, padvigubinti eksportą ir privilioti 1,5 mlrd. Eur investicijų. Visgi kai kam tai skamba tarsi utopija.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) vadovo Viktoro Adomaičio teigimu, dabar vietos verslininkai yra priversti dairytis svetur, nes ten sudarytos palankesnės sąlygos verslui vystyti.

"Pramonininkai prisitaikė prie dabartinių sąlygų. Tas patriotizmas turi tam tikras ribas. Tai verčia konkuruoti visame pasaulyje. Ieškome šalių, kur geriausia investuoti. Šiandien nesame pačioje geriausioje pozicijoje. Šis strateginis planas galėtų sudaryti sąlygas verslininkams, kad nereikėtų žvalgytis aplinkui. Be giluminio uosto sunkiai įsivaizduoju perspektyvas", - sakė V. Adomaitis.

Jis pateikė Kipro pavyzdį, kuris praėjusiais metais išlaikė visas verslo lengvatas.

"Šios šalies ir Lietuvos sąlygos skiriasi kaip diena ir naktis, nors abi Europos Sąjungoje. Larnakoje paskelbtas krantinių vystymo konkursas. Investicijos sudarys apie 10 milijardų eurų. Dėl to kaunasi 5 pasaulio kompanijos. Viskas dėl sudarytų gerų sąlygų, o ne dėl valstybės pinigų", - pridėjo KPA vadovas.

Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) vadovas Eimantas Kiudulas Klaipėdos regione įžvelgia milžinišką potencialą. Jo manymu, gerinti sąlygas reikia ne tik verslininkams, bet ir vietos gyventojams, ypač jaunimui.

"Klaipėda yra vienas seksualiausių miestų. Jeigu norime patrauklaus miesto jaunoms šeimoms, joms reikia vietų darželiuose, gero susisiekimo. Turėsime išlikti miestu be kamščių. Vilniuje tai neįsivaizduojame, o pas mus tai yra privalumas. Taip pat reikia naujų darbo vietų ir investuotojų", - neabejojo E. Kiudulas.

Klaipėdos LEZ vadovas ragina uostamiestį tapti išskirtinį, o kaip pavyzdį pateikė dyzelinių autobusų atsisakymą.

"Lietuvoje žemės turime per daug. Neturime pakankamai smegenų ir verslo. Visur žalia, tuščia. Klaipėdos mieste gali tilpti dar du tokie miestai pagal gyventojų skaičių", - tikino jis.

Tarp kozirių - universitetas

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad Klaipėdos regionas itin auga. Uostas pirmą kartą Lietuvos istorijoje tapo lyderiu tarp Baltijos valstybių. Jo manymu, taip duodamas signalas Kinijos ir Japonijos stambioms kompanijoms.

"Maksimalios koncepcijos įgyvendinimas yra didelis turtas Klaipėdai. Mano manymu, Klaipėdoje labai mažai pramonės. Esame numatę dideles teritorijas. Bet klausimas, ar turėsime reikiamą skaičių žmonių", - svarstė A. Vaitkus.

Susitikime buvo paliestas ir Klaipėdos universiteto likimo klausimas. Rektorius Eimutis Juzeliūnas viliasi, kad aukštoji mokykla netaps specializuotu technologijų universitetu.

"Humanitariniai ir socialiniai mokslai taip pat svarbūs. Jeigu dreifuojame nuo žemos pridėtinės vertės iki aukštos, tada atsiranda aukštajam mokslui galimybė formuoti atitinkamas studijų programas ir mokslinius tyrimus. Įdirbį jau turime - atidarome naują modernų laboratorinį korpusą. Resursai Lietuvoje nedidėja. Jeigu sugebėsime pritraukti specialistų ir studentų iš užsienio, tai bus pažangu", - teigė E. Juzeliūnas.

"Klaipėda 2030. Mėlynojo proveržio" strategijos įgyvendinimo priemonių planas bus pristatytas pavasarį.

Ką auginsime iki 2030 metų?

* Jūrinę ekonomiką (integruotas kompleksas, SGD klasteris, jūrinis ir sveikatinimo turizmas);
* Bioekonomiką (bioekonomikos klasteris, mėlynosios technologijos, atsinaujinanti energija);
* Pažangios pramonės ekonomiką ("Pramonės 4.0" kompetencijų centras);
* Kūrybinę ir paslaugų ekonomiką (paslaugų centrai, kūrybinių industrijų klasteris, MICE turizmas).

Raktažodžiai
Sidebar placeholder