„Nuo pat pradžių aiškiai sakiau – gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybė yra svarbiau už bet kokius planus, kurie galėtų pabloginti gyvenimo sąlygas.
Prieštaravome Vyriausybės nutarimui dėl uosto ribų plėtros, prašėme teritoriją perduoti miestui, nepritarėme įmonės prašymui kirsti daugiau nei du šimtus medžių ir kreipėmės į Susisiekimo ministeriją bei Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją, prašydami sustabdyti tokią veiklą, tačiau į mūsų prašymus ir raštus buvo reaguojama formaliai.
Mes palaikome uosto veiklą, bet ji negali gadinti miesto gyvenimo kokybės, todėl privaloma ieškoti alternatyvų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Taryba sprendimui nepritarė, nes planuojama uosto krovinių tvarkymo ir sandėliavimo veikla būtų vykdoma Strėvos g. 4, 5 ir 9 sklypuose, visai šalia tankiai apgyvendintos teritorijos. Kai kurie daugiabučiai yra vos už 10–50 metrų, o dalis jų net ribojasi su planuojama teritorija.
Be to, vietovė pagal galiojančius miesto planus skirta susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų objektų aptarnavimui, o ne sandėliavimui ar krovai, todėl tokia veikla čia apskritai nėra numatyta. Atsižvelgiant į pobūdį, mastą ir artumą gyventojams, ji prieštarautų bendrojo plano nuostatoms, pagal kurias ūkinė veikla neturi daryti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
Gyventojai taip pat oficialiai pasisakė prieš projektą, pabrėždami, kad jis pablogintų jų gyvenimo kokybę. Įgyvendinus planą, beveik visi teritorijos medžiai (223 vnt.) būtų iškirsti, didžioji dalis teritorijos galimai būtų padengta kieta danga, o paviršinės nuotekos galėtų pasiekti Kuršių marias ir „Natura 2000“ saugomas zonas, todėl kyla reali rizika negrįžtamai pakenkti aplinkai.
Priimdama sprendimą nepritarti planuojamai veiklai, Klaipėdos miesto taryba vadovavosi Konstitucija ir vietos savivaldos principais, siekdama užtikrinti gyventojų teisę į saugią, sveiką ir kokybišką gyvenamąją aplinką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą