A.Razbadauskas: „Nueinančios valdžios klaidų pasekmė - karantinas, kurio buvo galima išvengti”

A.Razbadauskas: „Nueinančios valdžios klaidų pasekmė - karantinas, kurio buvo galima išvengti”

Rugpjūčio pradžioje publikuotame interviu sakėte: „Adekvačiai vertindamas esamą situaciją šalyje, drąsiai galėčiau teigti: jei vėl bus kalbama apie karantino įvedimą Lietuvoje, aš esu prieš!

Pati karantino sąvoka nėra nei absoliuti, nei griežtai reglamentuota. Todėl mes negalime dabartinio karantino tapatinti su tuo griežtesniu, kuris buvo įvestas Lietuvoje kovo mėnesį, kai buvo neteikiamos odontologų paslaugos, uždarytos kirpyklos, grožio salonai ir kt. Šiuo metu, pasireiškiant eksponentiniam COVID-19 infekcijos plitimui, deja, tenka sugriežtinti sąlygas.

Vis tiktai pirmiausia aš norėčiau kalbėti ne apie patį karantiną, bet apie tai, kodėl mes priėjome iki tokios situacijos, kad reikia griežtinti prevencijos sąlygas Lietuvoje?.. Mano nuomone, pagrindinė priežastis – valstybės lygio ekstremalių operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro A.Verygos nekompetencija, priimami klaidingi sprendimai bei nenoras tartis su nepriklausomais ekspertais.

Prieš kelias savaites šalies vadovas G. Nausėda, sukvietęs į prezidentūrą būrį sveikatos priežiūros specialistų,inicijavo patariamąją Sveikatos ekspertų tarybą, kurios tikslas - padėti naujajai valdžiai perimti svarbiausius COVID-19 pandemijos valdymo aspektus. „Nesinaudoti tokių ekspertų nuomone, jų rekomendacijomis yra tiesiog nusikaltimas. Mes tuomet procesą padarome politiniu, konjunktūriniu, o jei tai rinkimų metai – priklausomu nuo rinkimų datos.

Tai tikrai yra neleistina, nes už tai mes mokame žmonių gyvybėmis“, - akcentavo prezidentas G. Nausėda, sukritikavęs sveikatos apsaugos ministro A. Verygos skeptišką požiūrį į naująją tarybą.

Aš jau ne kartą esu sakęs, kad negali vienas atsakingas pareigas užimantis žmogus priiminėti sprendimus, esant kritiškai situacijai šalyje. Štai ir vėl neseniai išgirdau ministro A. Verygos viešai pareikštą absurdišką nuomonę, esą ligoninėse trūksta lovų, o ne medikų.

Akivaizdu, jog būtent sveikatos priežiūros vadyboje pastaraisiais metais pastebimos didžiulės spragos. Augant COVID-19 pacientų skaičiui nepaliaujama skaičiuoti lovas, kur užsikrėtusieji asmenys būtų gydomi, nors dirbantys medikai tvirtina, jog šiuo metu didžiausia bėda – darbo rankų stygius, nes krūviai jau dabar viršija galimybių ribas ir nežinia, kada pradės mažėti.

Šiaip jau lovų ligoninėse yra pakankamai, o trūksta ne tik gydytojų, bet ir infekcinių lovų, kurias jau seniai reikėjo paruošti. Aš pats dirbu Klaipėdos jūrininkų ligoninėje ir matau, kad yra pakankamai daug neužpildytų skyrių su nenaudojamomis lovomis.

Kartoju, panašių problemų sveikatos priežiūros sistemoje galėjo ir nebūti, pagrindinė priežastis - tai aplaidžios ir nekompetentingos vadybos klausimas. Bene daugiausiai visoj Europos Sąjungoje Lietuva turi įsigijusi dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, dar ir naujų daugybė yra nupirkta, nors tik nedidelė dalis jų panaudojama.

Šiuo metu apie penkiasdešimt plaučių ventiliacijos aparatų naudojama reanimacijoje, o šimtai kitų brangiai kainuojančių įrenginių tiesiog nenaudojami.

Matyt, nueinantis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga paprasčiausiai nerado laiko arba noro nuvykti ir susipažinti, kokia yra reali situacija šalies ligoninėse.

Nueinančio ministro A. Verygos skubiai atleidžiamas iš darbo ilgametis ULAC vadovas, prof. Saulius Čaplinskas mano, jog šiuo metu Lietuvoje įvestas karantinas gali sušvelninti sveikatos priežiūros sistemos griūtį, t. y. gali padėti išvengti perkrovimo (perkaitimo) kolapso, nes pati sistema dėl prastos vadybos iki šiol nesutvarkyta.

Aš jau seniai, prieš devynerius metus duodamas interviu portalui „Vakarų Lietuvos medicina“ esu sakęs, jog nesutvarkyta sveikatos apsaugos sistema neišvengiamai grius: „Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje yra visiškai atgyvenusi, todėl ją reikia versti iš šaknų ir keisti.

Realiai ir finansavimas yra sovietinis – kaip buvo, taip ir liko. Niekas nesikeičia, yra tik lozungai. Jokios reformos nebuvo – tiktai politikai norėjo parodyti, kad kažką darys“.

Per pastaruosius ketverius metus sveikatos apsaugos sistemoje iš esmės niekas nepasikeitė, nors situacija iš tikrųjų yra labai bloga, normalų sistemos darbą apsunkina tai, jog stacionarinės ligoninės turi skirtingus steigėjus, todėl ir karantino įvedimas – tik laikina priemonė.

Žodžiu, jūsų principinė nuostata išlieka nepakitusi: prieš kuriant kažką naujo, beviltiškai atgyvenusi sveikatos apsaugos sistema turėtų būti griaunama. Ar nebijote užrūstinti politinį valdininkų klaną, kuris visą tai ir įteisino?

Savo profesinėje veikloje aš esu optimistas ir nieko nebijau. Sugriauti blogai veikiančią sistemą gali tik naujasis Seimas. Viskas turi prasidėti nuo Seimo Sveikatos reikalų komiteto. Darbą baigiantis komitetas nieko gero nepadarė, o jo pirmininkas tik dar labiau įtvirtino ydingą sistemą.

Tikiuosi, ateinančios politinės jėgos norės reformuoti sveikatos apsaugos sistemą. Juk viskas prasideda nuo Seime priimamų įstatymų, nes vien tik savivaldos lygmenyje esminių permainų pasiekti neįmanoma.

Mano nuomone, gan racionaliai ir teisingai COVID-19 pandemijos metu elgėsi skandinavai. Ir nors jų pasirinkta taktika pasiteisina, kokią reakciją mes matėme Lietuvoje? Ypač Švedijos pasirinkta taktika buvo aršiai kritikuojama arba tiesiog ignoruojama.

O juk galėjo sveikatos apsaugos ministras A. Veryga drauge su atsakingas pareigas užimančiais specialistais nuvykti į Švediją, Suomiją, netgi į Estiją ar Latviją, išsiaiškinti realią padėtį ir ten pasisemti patirties. Vietoj to buvo žiūrima, kokia COVID-19 pandemijos situacija pietinėse Europos šalyse, kur visai kitos tradicijos, kitoks gyventojų tankis.

Nelyginčiau mūsų kaimynės krikščioniškosios Lenkijos, kur yra stiprios šeimos tradicijos, masiškai švenčiant religines šventes, nes tai sudaro palankias sąlygas viruso plitimui.

Esu tikras, Lietuva tikrai turėjo galimybę išvengti antrojo karantino, tačiau iš esmės nieko nekeičiant ir nedarant, kitos išeities nebeliko, deja. Esant eksponentiniam viruso plitimui, keli tūkstančiai pacientų iškart gali perkrauti sveikatos priežiūros sistemą.

O kad tas COVID-19 virusas nėra labai pavojingas ar mirtinas, dabar jau daug kas pamatė. Vieni užsikrėtusieji pasveiksta greičiau, kiti pacientai serga ilgiau, jiems taikoma intensyvesnė terapija.

Kol kas mes dar negalime pasakyti, kokia yra procentinė mirtingumo nuo viruso COVID-19 išraiška. Mes gi nežinome, kiek realiai sergančiųjų šiuo metu yra Lietuvoje. Juolab kad dauguma užsikrėtusiųjų, apie 80-90 % apskritai nieko nejaučia, o tie 10% užsikrėtusiųjų, sergantys sunkesne forma, turėtų būti guldomi į ligonines, nors pakankamai vietų, infekcinių lovų jiems iki šiol nėra paruošta.

Beje, Lietuvos teisėsauga, generalinė prokuratūra jau susidomėjo Sveikatos apsaugos ministerijos kai kurių atsakingų valdininkų veikla, vien „saviesiems“ rengiamais brangiais mokymais, greitųjų testų pirkimais ir kt.

Gan neskaidrus, finansinių lėšų paskirstymo prasme, nueinančios valdžios suplanuotas ekonomikos DNR planas, kur 63 milijonus eurų Sveikatos apsaugos ministerija paskyrė vien tiktai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto įsteigtoms klinikoms, kur mokėsi ir dirbo dabartinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kažkiek lėšų paskirta Santaros klinikoms, kai tuo tarpu kitos Lietuvos ligoninės apskritai nieko negauna, nei Vilniaus, nei Klaipėdos, Panevėžio ar Šiaulių ligoninės.

Ištisus ketverius metus pagrindiniai finansų srautai būdavo nukreipiami vien tik į Kauną „saviesiems“. Manau, ateinanti naujoji valdžia turėtų visa tai įvertinti ir proporcingai perskirstyti finansines lėšas. Būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė žada peržiūrėti DNR planą.

Keletą dėmesio vertų pasiūlymų S. Skvernelio Vyriausybei buvo pateikęs Klaipėdos miestas ir Klaipėdos universitetas, tačiau viskas buvo atmesta. O tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras A. Veryga atrado lėšų statyboms trijų naujų pastatų, kurie bus skirti kovoti su kita, kažin kada kilsiančia pandemija?!.. Tokie utopiški planai, sunkiai paaiškinami vadovaujantis sveiku protu, kelia nemažai abejonių dėl lėšų paskirstymo skaidrumo.

Jūsų nuomone, šiuo metu Lietuvoje iki gruodžio pradžios paskelbtas trijų savaičių karantinas gali būti pratęstas ir kodėl?

Tuo aš neabejoju, beveik esu tikras, kad karantinas bus pratęstas!.. Daug apmaudžių klaidų, siekiant išvengti koronavirusoplitimo, buvo padaryta, kurioms ištaisyti prireiks nemažai laiko.

Tarkim, prieš Seimo rinkimus politikai pabijojo uždrausti tarptautines „Žalgirio“ krepšinio rungtynes Kaune, į kurias susirinkdavo apie 5 - 7 tūkstančiai žiūrovų. Nors visiems gerai yra žinoma, jog tokių masiškų renginių metu susidaro palanki terpė eksponentiniam viruso plitimui. Siekdama politinių tikslų nueinančioji valdžia privedė iki būtinybės skelbti šalyje karantiną, griežtinti prevencijos priemones.

Vienintelis teigiamas dalykas, ko mes galime tikėtis įvedus Lietuvoje karantiną, kad tokiu būdu pavyks sumažinti viruso plitimą ir ims mažėti užsikrėtusiųjų skaičius. Tačiau minusų yra daugybė. Turbūt didžiausias minusas – neigiama karantino įtaka šalies ekonomikai, vidutiniam ir smulkiam verslui.

Kitas svarbus minusas – socialinėje srityje: žmonėms išėjus į nuotolinį darbą, po to nenorima grįžti į normalų darbą. T. y. daug kas prisitaiko, ima tiesiog tingėti normaliai darbuotis. Ilgos prastovos bei mokamos pašalpos tiktai didina išlaikytinių ir bedarbių skaičių šalyje.

Socialinio bendravimo stoka neigiamai veikia daugelio žmonių psichiką, neišvengiamai didėja savižudybių skaičius. Karantino sąlygomis dirbant nuotoliniu būdu, be abejo, krenta mokymo kokybė. Kaip galima išmokyti medicinos specialybių studentus nuotoliniu būdu.

Siekiant pažaboti COVID-19 infekcijos plitimą, tarsi lieka pamirštos kitos ligos, kurios nusineša kur kas daugiau gyvybių, negu mirštama nuo koronaviruso. Nauji vaistai kitoms ligoms gydyti nekuriami, pagrindinis dėmesys ir milžiniškos lėšos skiriamos vakcinos nuo COVID-19 moksliniams tyrimams bei masinei gamybai.

Manau, atėjo laikasįvairių sričių mokslininkų ir politikų rimtai diskusijai: ar naujoji vakcina gali išgelbėti žmoniją?..

Pernelyg pasikliaujant cheminiais vaistais, masiškai propaguojant „stebuklingąją“ vakciną nuo COVID-19, kažkodėl užmirštama natūralaus žmonių imuniteto stiprinimo svarba?

Mano nuomone, šiuo metu bene svarbiausias dalykas ne naujų ligoninių pastatus statyti ir netgi ne abejotinos vakcinos nuo COVID-19 įsigijimas, ne masinė gyventojų vakcinacija, bet konstruktyvūs politiniai sprendimai ir konkrečių darbų planas žmonių natūralaus imuniteto stiprinimui.

Klaipėdos universiteto mokslininkų parengtas projektas įvairių bakterijų, virusų, tame tarpe COVID-19, plitimo stabdymui ir profilaktikai naudoti ozoną sudomino pasaulio šalių mokslininkus, tačiau mūsų valdžios, SAM valdininkų paprasčiausiai buvo ignoruotas, todėl jam finansavimas nenumatytas.

Apie alternatyvią mediciną, natūralaus imuniteto stiprinimo reikšmę, kol kas mes girdime tik pavienių specialistų, sveikos gyvensenos šalininkų ir politikų diskusijas, tačiau oficialioji Lietuvos politinė valdžia į tai beveik nereaguoja.

Galiu tik pritarti antrai kadencijai išrinkto Seimo nario Dainiaus Kepenio iniciatyvai surengti mokslo, politikos ir visuomenės atstovų nuotolinę konferenciją„Santalka Lietuvos imunitetui“. Rimtos sveikos gyvensenos specialistų ir mokslininkų diskusijos šia tema, manau, turėtų atkreipti ne tik visuomenės, bet ir sprendimus priimančių politikų dėmesį į natūralaus imuniteto stiprinimo svarbą žmogaus organizmui kovojant su virusinėmis infekcijomis.

Ar nemanote, jog Ramūno Karbauskio „valstiečiai“ pralaimėjo Seimo rinkimus, nes taip ir nesugebėjo pasirinkti teisingos taktikos pandemijos metu kovojant su koronavirusu?

Be abejo, tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl R. Karbauskio vadovaujama partija pralaimėjo rinkimus!.. Užuot pasitelkus rimtų ekspertų komandą, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga ignoravo, neįsiklausydavo į kompetentingų specialistų nuomones, bet užtai rėmė „savuosius“ ir dalino medalius.

Faktiškai tai yra premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės darbo problema, nesugebant priimti tinkamus sprendimus arba tiesiog nežinant kaip suvaldyti koronaviruso plitimą šalyje. Iš pradžių „valstiečiai“ tikėjosi gauti daug pliusų, bet kai žmonės pagaliau pamatė, kokiu būdu ir kaip jiems „pavyko suvaldyti“ koronavirusobangas Lietuvoje, be abejo, tai iššaukė neigiamą visuomenės reakciją. Dar po kokio mėnesio jie būtų apskritai nieko nelaimėję.

Jeigu naujoji valdžia vis tiktai nuspręs pratęsti karantiną, tai, galima sakyti, Kalėdų šiemet Lietuvoje nebus?

Kalėdos tikrai bus, tiktai gan liūdnos, apsikabinus žmonėms eglę savo namuose, siaurame artimųjų ratelyje. Tačiau masiniai kultūros renginiai visuomenei, šventinės mugės, Naujametiniai koncertai ir teatro spektakliai dėl karantino, ko gero, bus uždrausti.

Valstybės lygio ekstremalių situacijų operacijų vadovo Aurelijaus VERYGOS nekompetencija privedė prie karantino, kurio tikrai nebūtų reikėję.

Šiuo atveju, užsitęsus karantinui Lietuvoje, smuks šalies ekonomika, apsiblaus kultūrinis fonas, o taip pat nukentės mokymo procesas mokslo švietimo įstaigose, tame tarpe ir Klaipėdos universitete?

Pagal Vyriausybės nutarimą, karantino sąlygomis mums tenka dirbti nuotoliniu būdu. Mokslo metų pradžioje buvo taikomas mišrus mokymas, o dabar pereiname į nuotolinį darbą, organizuojant visas studijas internetu, išskyrus gyvybės mokslus bei laboratorinius darbus, kur yra būtinas fizinis kontaktas.

Palyginti mažam universitetui, kuriame nėra didelių studentų grupių, pereiti prie nuotolinio mokymo žymiai lengviau negu dideliam universitetui. Tačiau kultūros renginiai, akademinės bendruomenės šventės, chorinės muzikos koncertai karantino metu, deja, negalės vykti.

Aš tikrai nenustebčiau, jeigu karantinas Lietuvoje bus pratęstas iki pavasario. Nesu didelis optimistas ir dėl naujosios vakcinos COVID-19 efektyvaus poveikio normalizuojant situaciją mūsų šalyje.

Imuninio atsako susidarymo klausimas – labai rimtai diskutuotinas. Jeigu po cheminės vakcinos žmogaus organizme susidaro trumpalaikis specifinis imunitetas, tai kažin ar daug kas norės kas kelias savaites vakcinuotis. Todėl ir su šiuo metu planuojama įsigyti vakcina nuo koronaviruso, bent jau man, kaip medikui, kyla daug klausimų.

Bet kuriuo atveju, prireiks nemažai laiko, kol sujaukta sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje pradės normaliai funkcionuoti. Dabar aš matau, tarkim, Klaipėdoje, kaip darbai paskirstomi tarp gydymo įstaigų. Esant skirtingam gydymo įstaigų pavaldumui, nėra bendro sutarimo. Kadangi Klaipėdos universiteto ligoninės steigėjas yra miestas, o kitos ligoninės pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, tai netgi meras nieko negali padaryti.

Tariamoji „demokratija“ privedė sveikatos apsaugos sistemą iki visiško chaoso. Ir čia nėra ko stebėtis. Pasižiūrėkime, kas vyksta Amerikoje, neva demokratiškai išrinkus naująjį JAV prezidentą, valdžia taikiai neperduodama, prasideda teisminiai ginčai. Masinės riaušės supriešintoje visuomenėje gimdo anarchiją.

VAKCINA. KU rektorius, prof. Artūras RAZBADAUSKAS: „Nesu didelis optimistas ir dėl naujosios vakcinos COVID-19 efektyvaus poveikio normalizuojant situaciją mūsų šalyje. Imuninio atsako susidarymo klausimas – labai rimtai diskutuotinas. Jeigu po cheminės vakcinos žmogaus organizme susidaro trumpalaikis specifinis imunitetas, tai kažin ar daug kas norės kas kelias savaites vakcinuotis?

Todėl ir su šiuo metu planuojama įsigyti vakcina nuo koronaviruso, bent jau man, kaip medikui, kyla daug klausimų.“

Tad šiais neramiais, anarchijos, globalaus liberalizmo ir tariamos „demokratijos“ siautėjimo laikais apie šviesą tunelio gale mums belieka tik pasvajoti?

Mūsų tėvai, vyresnioji karta, patyrusi antrojo pasaulinio karo siaubus, sovietmečio karantinus, represijas bei tremtis į Sibiro gulagus, yra labiau užgrūdinta. Jaunajai kartai, matyt, kur kas sunkiau išgyventi šį sunkmetį bei suvaržymus. Tačiau visiems mums teks išmokti gyventi sunkmečio sąlygomis.

Ekonominė krizė šalyje jau yra, duok Dieve, kad Lietuvai pavyktų išvengti finansinės krizės!.. Manau, naujoji valdžia sugebės pasimokyti iš senosios klaidų ir stabilizuos situaciją šalyje. Pasiekus dugną nėra kitos išeities, tik atsispirti ir kilti aukštyn.

Matysime, laikas ir valdančiųjų priimami sprendimai parodys, kaip seksis suvaldyti kritišką situaciją šalyje naujai koalicijai, liberalkonservatoriams. Dėkoju jums už pokalbį.

 

Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos lapkričio 5 d. atleistas iš darbo neva dėl pareigų nevykdymo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius ČAPLINSKAS, net neabejoja, jog tai yra politinis susidorojimas, išdrįso pagaliau viešai Lindkedin‘e pareikšti savo nuomonę dėl COVID-19 keliamos psichozės Lietuvoje: „Vėl manipuliacija skaičiais ir visų gąsdinimas.

Tai kaip yra su tuo 1000 sergančių medikų? Ką reiškia SERGA? Ar visas tūkstantis? Labai abejoju.

Greičiausiai NE. Turbūt dauguma jų yra tik užsikrėtę koronavirusu ir todėl yra saviizoliacijoje. Tai taip reikia ir sakyti žmonėms, o ne gąsdinti ir kelti paniką. Visgi kyla ir daugiau klausimų. Kiek medikų serga sunkia forma ir kiek yra gydomi ligoninėje? Kiek yra besimptomių tik su teigiamu PGR tyrimo rezultatu ir yra saviizoliacijoje? Kuriam laikui? Kiek yra jau persirgusių medikų?

Būtent atsakymai į šiuos klausimai yra svarbiausi dabar, kai virusas plinta nevaldomai ir bijoma sistemos perdegimo. Kiek tęsis ši komunikacijos nekompetencija ir infodemija?”

 

KU rektorius, prof. Artūras RAZBADAUSKAS: „Siekiant pažaboti COVID-19 infekcijos plitimą, tarsi lieka pamirštos kitos ligos, kurios nusineša kur kas daugiau gyvybių, negu mirštama nuo koronaviruso! Nauji vaistai kitoms ligoms gydyti nekuriami, pagrindinis dėmesys ir milžiniškos lėšos skiriamos vakcinos nuo COVID-19 moksliniams tyrimams bei masinei gamybai. Manau, atėjo laikas įvairių sričių mokslininkų ir politikų rimtai diskusijai: ar naujoji vakcina gali išgelbėti žmoniją?“

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder