Praėjus keliems mėnesiams po laidotuvių dailininko dukra Eglė Mėčiūtė Klaipėdos apylinkės teisme stojo akistaton su D. Bielskyte, nes siekė iš jos atgauti šimtus tėvo sukurtų meno kūrinių - paveikslų, eskizų, miniatiūrų ir kt. Paaiškėjo, jog A. Mėčius nebuvo palikęs testamento, tik priešmirtinį raštelį su užrašu "Visus paveikslus dovanoju Dalytei. Jei nereikia, sudeginkite." Dailininkas taip pat parašė datą ir padėjo savo parašą.
Į uostamiesčio teismą besikreipusi E. Mėčiūtė tvirtino, kad tėvo mirties metu buvo vienintelė teisėta jo palikimo gavėja - esą palikto raštelio negalima laikyti nei testamentu, nei dovanojimo sutartimi.
11 metų kartu su A. Mėčiumi gyvenusi ir kūrusi D. Bielskytė nesutiko su tokiais teiginiais ir tvirtino, kad A. Mėčius prieš mirtį padovanojo visus savo paveikslus kaip artimam žmogui neatlygintinai.
Pirmos instancijos teisme patyrusi nesėkmę D. Bielskytė teikė skundą Klaipėdos apygardos teismui, tačiau ir šis pakartojo, jog raštelio negalima laikyti galiojančia dovanojimo sutartimi. Tačiau ir tada D. Bielskytė nepasidavė ir kreipėsi į LAT.
Aukščiausios instancijos teisme moteris aiškino, jog remiantis Civiliniu kodeksu dovanotojas ir apdovanotasis tuo pačiu momentu neprivalo pareikšti valią padovanoti turtą ir valią dovaną priimti. Atkreiptas dėmesys, kad žemesnės instancijos teismai neįvertino jos bendro gyvenimo bei kūrybinės veiklos su A. Mėčiumi, kad jis neturėdamas teisinio išsilavinimo negalėjo tiksliai žinoti, kaip tiksliai surašyti dovanojimo sutartį.
Visgi LAT neįžvelgė klaidų klaipėdiečių sprendimuose ir ankstesnį sprendimą visus paveikslus perduoti E. Mėčiūtei paliko nepakeistą. Be to, D. Bielskytė dar turės sumokėti keliasdešimt eurų teismo išlaidų.
Rašyti komentarą