Miestelėnai ne kartą yra skundęsi, jog jų gyvenimą nuodija tarsi mėšlo ar kanalizacijos smarvė, esą kartais, ypač naktį, tokia šleikšti, kad net lango negalima praverti.
Skundus tyrusiems visuomenės sveikatos specialistams turimomis priemonėmis nepavykdavo užfiksuoti nemalonių kvapų. Reaguodama į gyventojų skundus išvažiuojamąjį posėdį Dumpiuose buvo surengusi ir Klaipėdos miesto savivaldybės Bendruomenės sveikatos taryba. Jos nariai įsitikino, kad gyventojai išties skundžiasi pagrįstai - Dumpiai skleidžia smarvę.
Buvo surengtas ne vienas pasitarimas su Dumpiuose įsikūrusių įmonių atstovais, visuomenės sveikatos specialistais, siekiant bendromis pastangomis pažaboti nemalonius kvapus gyvenamojoje aplinkoje.
Tačiau ir šiemet pietinės miesto dalies gyventojai toliau skundžiasi nemaloniais kvapais, tiesa, mažiau negu pernai.
Gauta 16 skundų
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Šlepetienės teigimu, nuo pernai metų pradžios iki šiol iš viso miesto VSC gavo 16 skundų dėl nemalonių kvapų. Iš jų 3 skundai gauti šiemet.
Beje, negauta nė vieno skundo dėl naftos produktų smarvės, anksčiau sklidusios iš bendrovės "Klaipėdos nafta" pusės, nes įmonė ėmėsi rimtų aplinkosauginių priemonių.
Šiemet nebesulaukta skundų ir dėl bendrovės "Mestilla", gaminančios metilo esterį iš rapsų aliejaus.
"Aštuonis skundus dėl bendrovių "Klaipėdos vanduo" ir "Klaipėdos kartonas" valymo įrenginių bei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyno šiuo metu nagrinėjame.
Dar 8 skundai nebuvo nagrinėti, nes pagal tris jų nebuvo sudarytos sąlygos atlikti kvapų kontrolę, vienas skundėsi dėl darbo sąlygų, taip pat dėl dvoko iš kaimyno buto, tokių skundų mes netiriame, dar trys skundai persiųsti kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją", - sakė A. Šlepetienė, pristatydama situaciją dėl kvapų kontrolės mieste Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje.
Tyrimai - 23 taršos objektuose
Bendradarbiaudami su Dumpiuose veiklą vykdančiomis bendrovėmis jau šią vasarą visuomenės sveikatos specialistai ketina atlikti kvapų mėginių modeliavimą trijose įmonėse. Šis tyrimas, pasak A. Šlepetienės, kainuos nepigiai - apie 30 tūkst. litų. Vieno mėginio paėmimas kainuoja 123 litus, o ištyrimas - 760 litų.
Pavyzdžiui, vien bendrovės "Klaipėdos vanduo" kvapo mėginio modeliavimas kainuos apie 15 tūkst. litų.
Anot specialistės, kvapų modeliavimas yra ilgai trunkantis ir gana sudėtingas procesas, nes Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje trūksta specialistų, tyrimai turi būti atlikti per 30 val. nuo mėginio paėmimo, todėl per savaitę galima aplankyti tik vieną įmonę, taip pat turi būti tinkamos oro sąlygos: šilta ir be lietaus.
"Jei seksis paimti mėginius, tikimės, kad jau liepos mėnesį turėsime rezultatus. Dabar sunku prognozuoti, kokie jie bus. Tačiau jei kvapai neviršys leistinų normų, jau nebebus kitų tyrimo priemonių, nes šios yra pačios tiksliausios. Dėl to žmonės irgi gali būti nepatenkinti, nes kvapus užuos, o tyrimai rodys, kad neviršija normos", - akcentavo A. Šlepetienė.
Iš viso numatoma paimti 23 mėginius iš dumblo pūdymo ūkio, džiovinto dumblo saugyklos, dumblo saugojimo aikštelių, nuotekų priėmimo ir nusodinimo talpyklų, atliekų rūšiavimo bei deponavimo aikštelių ir kitų vietų, iš kurių galbūt ir sklinda į miestą nemalonūs kvapai.
Beje, Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro 2012 m. atliktos apklausos duomenimis, 48,9 proc. uostamiesčio gyventojų jaučia pašalinį kvapą savo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau iš jų kas antras (52,2 proc.) negalėjo nurodyti, kuriuo paros metu jį jaučia, 85 proc. dalyvavusiųjų apklausoje negalėjo atsakyti, kuriomis savaitės dienomis dažniausiai jaučia pašalinį kvapą.
Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma:
? gyvenamųjų pastatų patalpų orui;
? visuomeninės paskirties pastatų patalpų, susijusių su apgyvendinimu (viešbučių, bendrabučių, kalėjimų, kareivinių, areštinių, vienuolynų ir kt.), orui;
? ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų, neformaliojo švietimo mokyklų patalpų, kuriose vyksta mokymas ir ugdymas, orui;
? asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, kuriose būna pacientai, orui;
? šių pastatų žemės sklypų ne didesniu kaip 40 m atstumu, orui.
Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma tik dėl ūkinės komercinės veiklos, kurioje naudojami stacionarūs taršos kvapais šaltiniai, kylantiems kvapams vertinti.
Kvapo koncentracijos ribinė vertė netaikoma:
? paties asmens ūkinės komercinės veiklos keliamo ir jį veikiančio kvapo atvejais;
? kvapui darbo vietose vertinti;
? avarijų ir ekstremalių situacijų, sukeliančių taršą kvapais, ir jų likvidavimo atvejais.
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro 2012 m. atliktos apklausos duomenimis, 48,9 proc. uostamiesčio gyventojų jaučia pašalinį kvapą savo gyvenamoje aplinkoje, tačiau iš jų kas antras (52,2 proc.) negalėjo nurodyti, kuriuo paros metu jį jaučia, 85 proc. dalyvavusiųjų apklausoje negalėjo atsakyti, kuriomis savaitės dienomis dažniausiai jaučia pašalinį kvapą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą