Dėl Klaipėdos uosto vykdomos taršios krovos – klausimai susisiekimo ministrui

Parlamentarės kreipimesi ministro prašo atsakyti į klausimus, susijusius su viešojoje erdvėje pasirodžiusia informacija, jog Klaipėdos miesto gyventojai skundžiasi taršia krova Klaipėdos uoste, pasireiškiančia padidėjusiu oro užterštumu mieste. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) yra valstybės įmonė, o jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija.

A. Gedvilienė ir A. Bilotaitė ministro prašo atsakyti, ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) neveiklumas oro taršos klausimu nėra susijęs su tuo, jog orą mieste galimai teršiančios uosto įmonės turi įtakingų verslo ryšių Rusijoje, kadangi žurnalistiniame tyrime įtarimus dėl padidėjusios oro taršos kelia geležies rūda atkeliaujanti iš Rusijos prezidentui artimo oligarcho Ališero Usmanovo gamyklos. Tokį taršų krovinį tarp Baltijos jūros uostų krauna tik Klaipėdos ir Ventspilio uostai.

Kartu parlamentarės domisi, kokių priemonių bus imamasi, kad atviros krovos, keliančios oro taršą ir triukšmą, mieste neliktų?

„Uostas yra Klaipėdos miesto teritorijoje, tad valstybė privalo užtikrinti, kad klaipėdiečiai netaps uosto veiklos įkaitais. Siekiant palaikyti tinkamą gyvenimo kokybę, būtina svarstyti apie visišką atviros krovos, keliančios taršą, ribojimą miesto teritorijoje. Negana to, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas nurodo, jog viena KVJUD funkcijų yra „įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą“, tačiau Uosto direkcija, sprendžiant iš gyventojų skundų, šios funkcijos nevykdo“, – pažymėjo A. Gedvilienė.

Galų gale parlamentarės prašo ministro inicijuoti KVJUD veiklos tyrimą ir užtikrinti, kad dėl uosto įmonių vykdomos atviros krovos tebesitęsianti oro tarša Klaipėdoje būtų suvaldyta, o dėl to atsakingi KVJUD darbuotojai – patraukti atsakomybėn. Kartu užtikrinti, kad KVJUD įsipareigotų nuolat viešai skelbti visų uosto teritorijoje esančių oro taršos matavimo stotelių rodmenis, kurie dabar, anot informacijos viešojoje erdvėje, slepiami nuo visuomenės.

„Akivaizdu, kad Uosto direkcija nepadarė nieko, kad situacija pagerėtų, juolab, kad problema neatsirado dabar – gyventojai dėl atviros krovos keliamos taršos skundžiasi jau ne pirmus metus, tad toks atsakingų institucijų neveiklumas yra tiesiog nusikalstamas“, – sako A. Bilotaitė ir priduria, jog dėl tebesitęsiančios taršos atsakinga ir Klaipėdos miesto savivaldybė, kurios lyderystės ir aktyvumo sprendžiant taršos problemą, gyventojai pasigenda.

Uosto direkcijos siekis – kad uostas neterštų

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apgailestauja, kad šalia uosto gyvenantys klaipėdiečiai protarpiais patiria diskomfortą dėl uosto veiklos. Reaguodama į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie taršią krovą, Uosto direkcija pabrėžia, kad įmonė glaudžiai bendradarbiauja su aplinkosaugininkais dėl taršos kontrolės ir prevencijos bei siekia stiprinti bendradarbiavimą su miesto savivaldybe. 

„Apgailestaujame, kad šalia uosto gyvenantys klaipėdiečiai kartais patiria diskomfortą dėl uosto veiklos. Pabrėžiame, kad Uosto direkcija nesiūlo gyventojams išsikelti toliau nuo uosto ar panašiai, priešingai – mūsų siekis yra, kad uostas neterštų ir nekeltų nepatogumų gyventojams“, – pabrėžia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

Uosto direkcija glaudžiai bendradarbiauja su aplinkosaugininkais dėl taršos kontrolės ir prevencijos bei siekia stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybe. Savo ruožtu investuojama į prevencines aplinkosaugos priemones bei tai numatoma daryti ateityje. Uosto direkcijos iniciatyva ištisą parą yra atliekama oro kokybės stebėsena.

Tam, kad Klaipėdos uostas būtų saugus, kad operatyviai būtų galima reaguoti į galimas nelaimes, Uosto direkcija yra įdiegusi 3 oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse. Visa stotelių informacija tiesiogiai internetu yra matoma ne tik uosto naudotojams, bet ir kontrolę vykdančioms institucijoms. Stotelėms užfiksavus momentinius rodiklių padidėjimus, uosto dispečeriai nedelsdami apie tai informuoja uosto naudotojus ir juos įspėja skubiai imtis būtinų priemonių.

„Mes siekiame glaudžiai bendradarbiauti su kontroliuojančiomis institucijomis ir joms padėti. Tad matavimo įrenginių užfiksuota informacija yra dalijamasi su kontrolę vykdančiais aplinkosaugininkais, visuomenės sveikatos specialistais ir uosto žemės naudotojais. Sieksime artimiau bendradarbiauti ir su miesto savivaldybės aplinkosaugininkais. Vos prieš keletą savaičių sutarėme kartu su miesto savivaldybe, aplinkosaugininkais ir uosto naudotojais įkurti bendrą operatyvinę grupę taršos prevencijai“, – teigia Vidmantas Paukštė.

Siekdama sustiprinti taršos prevenciją, Uosto direkcija galimą taršą matuoja ir įsigyta mobiliąja taršos matavimo įranga. Taip pat šiaurinėje uosto dalyje buvo įdiegta 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo / aptikimo detektorių.

Per pastaruosius kelerius metus į taršos prevencines bei galimų avarijų vandenyje likvidavimo priemones įmonė yra investavusi apie 3,53 mln. Eur.

Ateityje Klaipėdos uoste planuojama įdiegti dar tankesnį oro taršos daviklių tinklą – Uosto direkcija juos planuoja  įsigyti dalyvaudama ES finansuojamame projekte „Connect2SmallPorts“. Iš viso Interreg South Baltic 2014–2020 programos projekte dalyvauja 9 partneriai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, iš jų 3 jūrų uostai. Be Klaipėdos jūrų uosto dar dalyvauja Karlskronos ir Vismaro jūrų uostai.

Uosto direkcija tikisi, kad įdiegus šias priemones bei dėl glaudesnio aplinkosaugininkų, Uosto direkcijos, miesto savivaldybės bei uosto naudotojų bendradarbiavimo gyvenimo kokybė šalia uosto gerės.