Dėl Viačeslavo Titovo - kreipimasis į teismą

Pats V. Titovas dar kartą prašė neįtraukti šio klausimo svarstymo į Tarybos posėdžio darbotvarkę ir sustabdyti procedūrą.

Tai padaryti ragino ir iš miestiečių tribūnos pasisakiusi V. Titovo advokatė. Pasak jos, išvadą, kad yra pagrindo kreiptis į teismą, pateikusi Tarybos sudaryta komisija iš visų frakcijų atstovų, netinkamai atliko savo darbą. Esą ji turėjo kalbėti apie tai, ar gali žmogus, Savivaldybės tarybos narys turėti ir viešai skelbti savo nuomonę, poziciją, kuri visiškai nesutampa su oficialia valstybės pozicija.

“Galima sakyti, kad tai „nuosprendis“ Viačeslavui Titovui, nes jį apkaltino už poziciją, įsitikinimus, pažiūras“, - dėstė advokatė.

Komisijai pirmininkavęs Artūras Šulcas kolegas patikino, kad nevaidino nei teisėjų, nei prokurorų.

„Tiesiog vykdėme užduotį, kuria mums patikėjo Taryba. Ištyrėme faktus, kurie buvo pateikti ir priėjome išvadą, kuri labai aiški ir suprantama. Tai nėra teismo verdiktas“, - sakė A. Šulcas.

Jis akcentavo, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, o sovietmečiu teismų priimti sprendimai dėl Adolfo Ramanausko-Vanago negalioja, nes teisėsauga buvo kontroliuojama okupacinio režimo.

„Propagandinė kalba“

Posėdžio metu V. Titovas teigė, kad kreipdamiesi į teismą Tarybos nariai „griauna valstybės pamatus, nori priimti sprendimą, prieštaraujantį Konstitucijai“, nori „sunaikinti žodžio laisvę“ ir t. t. Jis tikino, kad yra draudžiama persekioti už nuomonę, o dabar esą „demokratijai atėjo pabaiga, iš to nieko gero nebus“.

A. Šulcas priminė, kad V. Titovas buvo kviestas į komisiją pasikalbėti, tačiau jis atsisakė ateiti ir poziciją surašė raštu.

„Galbūt žmogaus nuomonė kitokia, bet ją galima pasakyti. Žinoma, išskyrus šmeižtą ir kitus baudžiamojo persekiojimo dalykus“, - priminė A. Šulcas.

V. Titovas kolegoms politikams citavo Povilo Masilionio sudarytą knygą „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ – esą joje surašyti nuo partizanų nukentėjusių žmonių pavardės.

Tarybos narys, istorikas Vygantas Vareikis teigė, kad iš V. Titovo lūpų skamba propagandinė kalba.

„Vyksta propagandinis karas. Tęsinys to, kas sovietmečiu pradėta“, - nuomonę išsakė istorikas ir pridūrė, kad tokie pasisakymai panašėja į antivalstybinę veiklą.

Nuomonę išreiškė ir kiti politikai. Valdemaras Anužis ragino netapatinti V. Titovo su visais rusais, nes esą Rusija nuo režimo irgi nukentėjo. Jis prisiminė senelio žodžius, kad „reikia atskirti rusą nuo komunisto“.

Arūnas Barbšys laikėsi nuomonės, kad šiandien iš V. Titovo lūpų dar kartą vėl buvo išgirstas šmeižtas.

„Dar kąrtą juodina ir ne nuomonę jis čia pasakė. Ir toliau tą patį varo. Kodėl prisidengdami demokratija turime jam išvis suteikti šią tribūną?“ – nepasitenkinimą V. Titovo elgesiu išsakė A. Barbšys.

Pritarė vienbalsiai

Siūlymui kreiptis į į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą vienbalsiai pritarė visi balsavimui užsiregistravę 24 Tarybos nariai.

Klausimo svarstyme ir balsavime nedalyvavo politinės partijos „Rusų aljanso“ nariai – Tatjana Fedotova ir Vladimiras Vlasovas. Taip pat nebalsavo ir pats V. Titovas.

Meras Vytautas Grubliauskas priminė kolegoms, kad visi privalės gerbti teismo sprendimą tokį, koks jis bus.

Po balsavimo politikė Nina Puteikienė pasiūlė valdančiajai daugumai pagalvoti, ar ji ir toliau liks koalicijoje su „Rusų aljansu“.

„Ar šiame kontekste tebeliekate koalicijoje su „Rusų aljansu“, kuris nusišalindamas palaiko Titovo poziciją? Keliu tai kaip jūsų garbės klausimą. Ar jūs gerai jaučiatės?“ – klausė opozicijos atstovė.

Politikė Lilija Petraitienė ragino kolegas nedalyvauti V. Titovo rinkiminiame šou.

„Nepasikabinkime ant rinkiminio kabliuko. Taip kiršiname mūsų daugiakultūrinį, daugiatautį, daugiakonfesinį miestą“, - sakė L. Petraitienė.