"Miestas yra atviras įvairiems siūlymams, bet jie turi būti galiojančių teisinių dokumentų kontekste", - penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje akcentavo V. Grubliauskas.
Jis priminė, kad dar 2007 metais patvirtintame Klaipėdos miesto bendrajame plane ši daugiau nei 7 hektarus užimanti teritorija yra numatyta kaip konversinė, keičiant jos paskirtį iš sandėliavimo ir gamybos į visuomeninę, komercinę gyvenamąją.
"Tenka tik apgailestauti, kad pasikeitus šioje teritorijoje esančių pastatų savininkams dėl padidėjusių nuomos kainų iš "Memelio miesto" traukiasi kultūrinė veikla. Noriu akcentuoti, kad šis sklypas yra viena iš svarbiausių Klaipėdos centrinės dalies teritorijų, ji turi potencialą tapti rekreacine ir gyvenamąja teritorija. Taigi miestas nepritaria gamybos bei krovos plėtrai šioje erdvėje", - pabrėžė V. Grubliauskas.
Jau rašyta, kad nuo spalio pradžios veiklos nebevykdo šioje teritorijoje buvusiame laivų remonto įmonės angare pusketvirtų metų gyvavęs "Švyturio menų dokas". Teigiama, kad šios patalpos perduotos gamybinėms reikmėms.
Kad konversijos procesas būtų greitesnis, pasak mero, valdžia pasirengusi taikyti mokestines lengvatas tiems investuotojams, kurių planai šioje teritorijoje sutampa su galiojančiais teisiniais aktais.
"Tačiau netoleruosime konservavimo atvejų, kai pastatai įsigyjami tik tam, kad laukti geresnių laikų. Miesto vizijos neatitinkančiai plėtrai esame pasiryžę taikyti maksimalius nekilnojamojo turto mokesčius", - sakė meras.
Jis priminė, kad nekilnojamojo turto mokesčio tarifas gali siekti nuo 0 iki 4 proc. turto vertės.
Tik faktai
Istoriškai buvusi Klaipėdos senamiesčio dalimi dabartinė "Memelio teritorija" XIX-XX a. pirmojoje pusėje buvo viešojo gyvenimo centras.
Po 1945 m., ji, kaip ir Piliavietės teritorija, buvo paversta uždara laivų statykla.
2006 metais pastatų kompleksą įsigijo bendrovė "Memelio miestas", kurios vardu teritorija tebevadinama iki šiol. Tačiau bendrovei nepavyko įgyvendinti planų uostamiesčio centre pastatyti naują gyvenamąjį kvartalą.
Šiemet "Memelio miestui" priklausęs turtas buvo parduotas iš varžytinių, kurį įsigijo vieno Lietuvos banko nekilnojamojo turto valdymo bendrovė "Litectus".
Šiandieniniams savininkams priklauso tik teritorijoje esantys pastatai, bet ne žemė, mat dar 2008 metais sklypai Vyriausybės nutarimu išimti iš uosto ir teritorijos naudotoju vėl tapo Klaipėdos miesto savivaldybė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą