Gynybiniame griovyje nėra laivybos kelio, nebus ir uosto

Gynybiniame griovyje nėra laivybos kelio, nebus ir uosto

Klaipėdiečiams susidarė įspūdis, kad rekonstruojant Jono kalnelį suprojektuotos "kliurkos", kurias reikia nedelsiant šalinti. Pavyzdžiui, pro tiltelius negalės praplaukti net vandens dviračiai, jau nekalbant apie motorinius laivelius.

Tiek Savivaldybės atstovai, tiek projektuotojai tikina, kad projekto "Bastionų komplekso (Jono kalnelio) ir jo prieigų sutvarkymas, sukuriant išskirtinį kultūros ir turizmo traukos centrą bei skatinant smulkųjį ir vidutinį verslą" tikslas visai kitas, o ne padaryti švartavimosi vietas motoriniams laivams ir vandens dviračiams.

Redakcija gavo klaipėdiečių Gabrielės ir Donato laišką.

Jame teigiama, kad jūrinė tematika ir jos puoselėjimas Klaipėdos miesto infrastruktūroje dažnai yra šiek tiek merdinti ir daug pozityvių dalykų nežadanti sfera, nors uostamiesčio Savivaldybės atstovai ne vienus metus iš eilės deklaruoja, kad yra suinteresuoti, jog jūrinė pramoginė sritis būtų plėtojama, nes tai daro jūrinį miestą patrauklesnį miestiečiams ir turistams.

Laiško autoriai teigia, kad Klaipėdos krašte itin trūksta švartavimosi vietų pramoginiams laiveliams, o valdžia vis žada šį deficitą panaikinti, bet to nepadaro.

Laiške rašoma, kad Jono kalnelio rekonstrukcija - džiuginantis dalykas, nes šiuo metu yra tvarkoma unikali teritorija ne tik krante, bet kartu ir ruošiama infrastruktūra motorinėms valtims ir/ar vandens dviračiams plaukioti bei švartuotis.

Minėti klaipėdiečiai sako, projektas dar nebaigtas įgyvendinti, o jau akis bado "kliurkos", kurias reikėtų kuo skubiau ištaisyti dabar, kad vėliau klaidoms likviduoti nereikėtų švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų.

Vadinamosios "kliurkos"

Laiško autoriai teigia, kad po Jono kalnelio tilteliu vasarą trūksta gylio, net plaukiant vandens dviračiu kliūva dugnas. Jie mano, kad, ko gero, nereikia didelių investicijų, siekiant padaryti didesnį gylį bent 1 metru, matyt, užtektų ekskavatoriaus, tikriausiai neprireiktų net žemsiurbės ir krantinės tvirtinimo.

ABEJONĖS. Žmonėms kyla abejonių, ar čia galės praplaukti ir vandens dviratis.

Anot jų, pontonai valtims ar vandens dviračiams švartuotis bus apsupti tiltais į salą. Senasis tiltelis yra labai žemas, tad šiek tiek pakilus vandens lygiui po juo nėra galimybės praplaukti. Statomas naujas tiltelis į salą, iš jau sukaltų polių matyti, kad jis planuojamas taip pat labai žemas.

"Nesuprantu, koks architekto požiūris ir supratimas apie tiltus pasaulyje apskritai, nes po jais šiuo atveju negalės praplaukti net vandens dviratis.

Ir bus išleisti dideli pinigai pontonams/prieplaukėlėms, prie kurių nebus galimybės priplaukti jokiam vandens transportui, nes jie bus įkalinti tarp žemų tiltų (būtų labai juokinga, jei ne graudu). Būtų gerai, kad naujasis tiltelis būtų bent aukštesnis arba jo išvis nebūtų.

Mūsų, bendruomenės atstovų, nuomone, geriau šio tiltelio pinigai būtų skirti Jono kalnelio uostelio infrastruktūrai, kuri prieš tai ir buvo numatyta projekte", - rašome laiške.

Jo autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant takelių tiesimo darbus pakrantėse ir tvarkant šlaitus buvo neatsakingai elgiamasi aplinkosaugos požiūriu. Dalis šiukšlių bei grunto pateko tiesiai į vandenį.

Esą, kai nusenka ir nuskaidrėja vanduo, visoje pakrantėje matyti statybinis gruntas ir atliekos. Be to, klaipėdiečiai sako, kad pakrantėje itin sumažėjo gylis, todėl mažėja vietos plaukioti valtims ir vandens dviračiams, tai užkerta kelią ateityje Jono kalnelio teritorijai tapti pramoginių mažųjų laivelių prieplauka.

Esą tai buvo žadėta Klaipėdos savivaldybės atstovų ir ne kartą įvardinta žiniasklaidoje ir Jono kalnelio prieigų sutvarkymo projekte.

Prioritetas - ne motoriniai laiveliai

"XVII a. gynybiniai įtvirtinimai - didžiulė paveldosaugos vertybė. Tokia gynybinių įrenginių sistema, kai pylimai yra supilti iš žemių, yra tik Olandijoje, o Lietuvoje ji vienintelė.

Mūsų prioritetas - kiek įmanoma atkurti šį unikalų dalyką, parodyti visą fortifikacinę sistemą, kad tai yra apsauginiai pylimai, gynybinis griovys (fosa), ravelinas. Tokį paveldą turime branginti", - sako viena iš šio projekto rengėjų architektė Laima Šliogerienė.

 

VANDUO. Atrodo, Klaipėdai vandens netrūksta. Bet kai kalbame apie laivelius, dėl jų visada kyla klausimų, jiems vietos kažkaip vis pritrūksta. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Jos teigimu, rengiant šį projektą buvo atsižvelgta į didžiosios visuomenės dalies poreikius. Be istorinės, kultūrinės šios teritorijos vertės, jos išskirtinumas - ramybė, nes pylimai užstoja miesto triukšmą.

Architektės manymu, motorinių laivų keliamas triukšmas čia nebūtų priimtinas. Jie gali plaukioti Dangėje, Pilies kanalu. O čia gana uždara teritorija ir įplaukimas komplikuotas, žemas tiltas.

"Mūsų prioritetas - išsaugoti išlikusius gynybinius įtvirtinimus, pritaikyti šią labai svarbią Klaipėdai vietą įvairioms žmonių grupėms, taip pat ir turintiems negalią, kad tai būtų įvairių formų poilsio vieta visiems klaipėdiečiams.

Be to, motoriniai laivai yra per dideli ir per triukšmingi, jie užstotų salos vaizdą, trukdytų ir renginiams. O žmonių per renginius čia būna tūkstančiai", - kalbėjo L. Šliogerienė.

Pasak jos, vandens dviračiai įplaukia į fosą, su irklinėmis valtimis irgi galima pasiirstyti. Tilteliai yra pritaikyti joms, o ne motoriniams laivams. Tokiam sumanymui pritarė ir Savivaldybė. Padaryti pontonai yra skirti valtims.

Architektės manymu, net ir maži tilteliai truputį gadina gynybinio griovio vaizdą.

Architektai niekuo dėti

"Vieniems atrodo, kad ten reikia laivelių, kitiems, kad ne. Tokia diskusija buvo nuo pat pradžių. Toks konfliktas buvo pačioje visuomenėje, o architektai šiuo atveju niekuo dėti. Buvo rastas kompromisas: pasiūlytas neutralus, minkštas variantas - irkluotojų baseinas, kuriame motorinės valtys jiems netrukdytų.

Motoriniai laivai tegu plaukioja Danėje, mariose, čia bus galimas ramus plaukiojimas valtimis, baidarėmis, kurioms nereikia tiltų aukščio. Uostas ir prieplauka - skirtingi dalykai. Mes projektavome ne motorinių transporto priemonių uostą, o pontoninę prieplauką. Motoriniai laivai gali plaukioti laivybos keliais.

Bastionų gynybinis griovys nėra laivybos kelias. Nėra laivybos kelio - nėra ir uosto", - sakė kitas šio projekto autorius architektas Mantas Daukšys.

Pasak jo, naujasis tiltas yra kreivas, t. yviena jo dalis yra aukštesnė, kad galėtų praplaukti ir kokia nors didesnė vandens transporto priemonė. Pradėjus rengti projektą buvo siūloma daryti vieną tilto dalį pakeliamą. Surastas kompromisas, gana pigus variantas nedarant to pakėlimo.

"Pagal mums duotą užduotį, pagal visuomenės susitarimą čia neturi būti motorinių valčių, tai turi būti ramaus poilsio vieta. Nuomonių gali būti įvairių. Tie projektiniai pasiūlymai buvo viešinami.

Kiek buvo galima, atsižvelgėme ir į pateiktus siūlymus. Tada reikėjo teikti savuosius, o ne dabar, kai jau pastatyta, visi matome, kad buvo galima ir dar geriau padaryti.

Nenorėjome, kad su bastionais konkuruotų motorinė technika. Ji pakraunama, iškraunama, pildomos kuro atsargos. Tie laiveliai plaukdami kelia bangas. Gynybinis griovys ne tam skirtas", - kalbėjo architektas.

 

 

VAIZDAS. Architektės Laimos Šliogerienės manymu, net ir maži tilteliai truputį gadina gynybinio griovio vaizdą.

Paklaustas, kam reikėjo naujo tiltelio, M. Daukšys atsakė: "Projekto tikslas - šios teritorijos įveiklinimas. Savivaldybė bastionų teritorijai sutvarkyti išleidžia daug pinigų. Tai negali būti tik keli renginiai per metus.

Siekdami įdarbinti tą teritoriją mes ieškojome papildomų veiklų. Todėl atsirado prieplaukėlė, kurioje bus galima nuomoti pasiirstymo valteles. Antras tiltas atsirado todėl, kad toje saloje galėtų vykti masiškesni renginiai - per vieną tiltelį žmonės sueis, per kitą išeis. Buvo atsižvelgta ir į saugumo, ir į patogumo reikalavimus."

Pasak architekto, kol kas yra įrengti tik lieptai, o pontonai jau pagaminti ir kai bus baigti statybų darbai, bus prisegti prie jų.

Jachtklubo tikrai nebus

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas sako, kad gynybiniame griovyje bus kelios nedidelės maždaug 5 metrų ilgio pontoninės prieplaukėlės, kuriomis bus galima naudotis. Tai galės daryti nedidelės vandens transporto priemonės, pavyzdžiui, vandens dviračiai, nes aukštis po tilteliais minimalus.

"Neturėjome tikslo gilinti paties vandens telkinio ar jį valyti. Projekte numatyta tik sutvarkyti šlaitus. Kadangi pirmas tiltelis nėra auštas, palyginti su vandens lygiu, pastatytas panašus ir antras.

Numatyta, kad vasarą plauks mažos valtelės be stiebų, vandens dviračiai, t. y. mažų gabaritų plaukiojančiosios priemonės, kurių grimzlė visai nedidelė. Tikrai čia nebus tokio į Pilies uostelį panašaus dalyko, kuriame pilna jachtų. Valtelėms gylio tikrai užteks.

Čia juk saugoma vieta, tai ne upė ir ne Kuršių marios, ir vietos nėra, būtų nesaugu, per mažas plotas. Kad dar tos salos nebūtų, tik vienas vandens telkinys, tada dar suprasčiau", - sakė V. Švedas.

"Nieko mes nežadėjome didesniems laivams. Ten neturi būti jokios didelės laivybos, tas vanduo daugiau yra tik dėl grožio.

Projekto tikslas yra visiškai kitas - sutvarkyti bastioninius įtvirtinimus. Vanduo bus įveiklintas tik minimaliai.

Ten ir gylio nėra, nei mes ten gilinome, nei valėme. Be to, įgyvendindami projektą europinėmis lėšomis, kokių nors didelių prieplaukų daryti negalėjome, jos būtų netikę. Numatėme tik nedidelius pontoniukus.

Pasirodo, kad ir ką bedarytumėme, viskas vis tiek yra blogai, nes kiekvienas turi savo interesą. Dabar, kai jau viskas sutvarkyta, daug kas taikosi į tą vietą. O tuo nauju tilteliu mes džiaugiamės.

Dabar žmonės galės eiti tiesiai, nereikės grįžti", - sakė Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė.

 

 

"KLIURKA". Žmonės stebisi, kodėl į vandenį patenka statybinės medžiagos ir kad pakrantėje gylis visai mažas. Klaipėdiečių atsiųsta nuotr.

Šiam projektui įgyvendinti buvo skirta apie 2,8 mln. eurų. Pirmas darbų etapas jau yra baigtas. Dabar vyksta antrasis Jono kalnelio rekonstrukcijos rangos darbų etapas, kurį baigti planuota iki birželio pabaigos.

E. Jurkevičienės teigimu, antro etapo didžiausias objektas, t. y. to naujo tilto pastatymas, pontonai jau yra finansuojami Savivaldybės lėšomis. Pasak jos, palyginti su visu projektu, tai tikrai nedidelės lėšos.

Projekto rangos darbus atliekančios bendrovės "Pamario restauratorius" direktorius Aldas Kliukas į kalbas nei apie tiltelius, nei apie motorinius laivelius nesileido. "Ką aš jums galiu pasakyti? Nei mes projektuotojai, nei mes užsakovai.

Mano komentaras būtų niekinis. Mes jokios įtakos daryti negalime. Ką ten galėtų veikti vandens dviračiai, neįsivaizduoju. Yra nuleisti penki pontonai, bet jie skirti mažiems laiveliams. Jūs kalbėkite su projekto kūrėjais. Apie kokį nors gilinimą jokios kalbos nebuvo", - sakė jis.

Dėl priekaišto, kad statybininkai šiukšlina, A. Kliukas atsakė: "Norite pasakyti, kad mes užpilame fosą? Į kvailus klausimus neatsakinėju. Tai nerimta."

Informacija

  • Jono kalnelis - tai Klaipėdos bastioninių įtvirtinimų kompleksas, kurį sudaro trys atskiros teritorijos: pirmoji, dažniausiai vadinama Jono kalneliu, apima Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji apima Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896 m).
  • Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas.
  • Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1627-1629 m., vadovaujant inžinieriui K. Roze (Ch. Rose), miestą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai - fosos. Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai. Darbai buvo baigti tik XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje. Vėliau, XVIII a. viduryje, gynybiniai pylimai rekonstruoti.
  • To meto Klaipėdos įtvirtinimų sistema buvo sudėtinga. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo Naujoji Danės upė, patekti į miestą buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Pastarieji du buvo įrengti po žemių pylimu.
Raktažodžiai
Sidebar placeholder