Šernai peržengė visas padorumo ribas. Jiems nebeužtenka miške randamo ėdalo, todėl ėmė knistis netoli miesto centro, Liepojos gatvėje, vos ne prieš Seimo narių Irenos Šiaulienės ir Eugenijaus Gentvilo namų langus.
Tačiau tai esą tik mažytė dalis žalos, kurią daro šios laukinės kiaulės. Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda dejuoja, kad skeltanagiai tiek suįžūlėjo, jog baigia suniokoti net nuo Labrenciškės Girulių link nutiestą dviračių taką.
ŽALA. Šernai, išknisę vos ne visą Girulių girią, pradėjo invaziją ir į miesto žaliuosius plotus. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
"Jiems negana velėnos, tai išrausė net skaldą greta dviračio tako važiuojamosios dalies. Gali pradėti trupėti ir asfaltas. Kaip su jais kovoti? Neįsivaizduoju, nes mieste bet kokia medžioklė uždrausta. Reikia kalbėtis su miškininkais, Gyvosios gamtos inspekcijos specialistais. Gal juos paprasčiausiai užmigdyti ir sugavus nuvežti į kitus miškus?" - svarstė L. Dūda.
Jis negalėjo pasakyti, kokią žalą šernai padarė miesto želdynams. Mat dar ne viskas suregistruota.
Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkas Ričardas Staponkus priminė, kad 1 000 hektarų Girulių girios yra miesto teritorijoje. O mieste medžioklėms - ne vieta.
"Vienintelė išeitis - mažinti šernų populiaciją. Tačiau tik už miesto ribų. Reikia nepamiršti, kad šernai - laukiniai gyvūnai, aktyvūs naktį. Jiems nepaaiškinsi, kur ieškoti ėdalo. Čia pristigę maisto gali keliauti kitur. Beje, jie keliauja nenoriai", - aiškino girininkas.
Aplinkosaugininkai aiškina, kad didžiausia kaltė dėl to, kad šernai okupuoja miestą, tenka medžiotojams. Pasak Vitalio Marozo, Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininko, šiauriau uostamiesčio plyti Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo "Neringa" plotai.
"Matyt, šernų ten tiek priviso, kad jie ėmė traukti į miestą. Aišku, jei ta vieta, kur išknista, priklausytų medžioklės plotams, žalą atlyginti priklausytų medžiotojams. Kadangi mieste medžioti negalima, miestui su medžiotojais teks tartis geranoriškai, kad tie pamažintų šernų populiaciją", - aiškino gyvosios gamtos sergėtojas.
Užtat medžiotojai tik skėsčioja rankomis ir teisinasi, esą kol kas gali medžioti tik tykodami prie pasėlių, o tai labai neefektyvu.
"Ta medžioklė tokia ir būna, kad ištisą naktį lauki - ateis ar neateis. O ateina vienetai. Tačiau kai prasidės tikros medžioklės, su varovais, kita kalba. Tuomet mes juos galėsime išguldyti visus iki vieno, mat šernų medžioklė nelimituota", - žadėjo Mečislovas Gvazdauskas, medžiotojų būrelio "Neringa" pirmininkas.
Tad miestiečiams, taip pat ir kai kuriems Seimo nariams, bijantiems, kad į jų sodus neįjunktų šernai, reikia apsišarvuoti kantrybe. Mat oficialiai medžioklės su varovais sezonas prasidės mažiau nei po dviejų savaičių, spalio 15 d. Tačiau medžioklės ragas vyrus su šautuvais kvies spalio 19-ąją, šeštadienį. Po tos dienos ir pamatysime, ko verti Klaipėdos taikliarankiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą