Įamžins Viktoro Gailiaus atminimą

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius dėl Viktoro Gailiaus atminimo įamžinimo dar spalio pradžioje kreipėsi į Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisiją.

Spalio 8 d. Žymių žmonių komisija posėdyje svarstė šį klausimą ir pritarė prašymui įamžinti Tilžės akto signataro, teisininko, diplomato, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Respublikos politikos bei visuomenės veikėjo V. Gailiaus atminimą ir savo lėšomis pakabinti atminimo lentą.

Savivaldybės taryba taip pat pritarė įamžinimo faktui, tad atminimo lentos vieta, jos tekstas ir jos projektas bus derinamas vadovaujantis Dailės kūrinių įrengimo ir nukeldinimo Klaipėdos miesto viešose vietose taisyklėmis.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, artimiausiu metu bus svarstomas klausimas ir dėl visų Tilžės akto signatarų atminimo įamžinimo, nes šiuo metu jie yra įamžinami atskirai.

V. Gailiaus atminimo įamžinimas papildys kitų nusipelniusių Lietuvos Respublikos politikos bei visuomenės veikėjų, Tilžės aktų signatarų įamžinimo eilę Klaipėdoje.

Atminimo lenta bus pagaminta ir pakabinta Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus lėšomis.

Dar nėra apsispręsta, kur būtų tikslingiau įrengti įamžinimo lentelę, nes V. Gailius dirbo ir direktorijoje ir gubernatūroje. Klaipėdos krašto direktorija buvo pastate, kuris dabar yra adresu Žvejų g. 2, o Klaipėdos krašto gubernatūra buvo pastate Liepų g., kur dabar yra „Luminor“ bankas.

INFORMACIJA

Viktoras Gailius gimė 1893 m. rugpjūčio 17 d. Berštininkuose, netoli Pagėgių (Plaškių valsčius, Tilžės apskritis). Viktoras buvo antras iš trijų sūnų pasiturinčių ūkininkų Martyno ir Gretos Gailių šeimoje.

Pradžios mokyklą V. Gailius lankė Plaškiuose. 1914 m. jis baigė Tilžės gimnaziją. Būdamas dar gimnazistu, jis įsidarbino savaitraščio „Prūsų Lietuvos savaitraštis“ redakcijoje.

1914 m. V. Gailius buvo mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę. 1915 m. kautynėse su rusais prie Kauno tvirtovės buvo sunkiai sužeistas ir sužeidimas atsiliepė visą likusį gyvenimą.

Demobilizuotas iš kariuomenės, V. Gailius studijavo teisę Karaliaučiaus, Heidelbergo ir Berlyno universitetuose, kurį baigė 1918 m.

V. Gailius priklausė Mažosios Lietuvos tautinei tarybai buvo jos vykdomojo komiteto narys, pasirašė Tilžės aktą.

Nuo 1923 m. iki 1925 m. buvo pirmasis po Klaipėdos sukilimo Klaipėdos krašto Direkcijos pirmininkas. 1923 m. jis Direkcijos vardu išleido įsaką dėl kalbų vartojimo Klaipėdos kašte: lietuvių ir vokiečių kalbos yra lygiateisės.

Nuo 1938 m. iki 1939 m. V. Gailius buvo paskutinis Klaipėdos krašto gubernatorius LR ministro teisėmis.

1928 m. V. Gailius buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos DLK Gedimino III laipsnio ordinu.

V. Gailius mirė 1956 m. liepos 7 d. savo namuose Pfulingene. Palaidotas Vokietijoje.