„Sekiau išvakarėse rinkimų rezultatus gal iki antros valandos nakties. Buvau ir prisnūdęs, po to prabudęs žiūrėjau. Jau vakar kaimynai pradėjo belsti į langus ir sveikinti, bet aš jau buvau atsigulęs. Šiandien nuo šeštos ryto prasidėjo skambučiai, sveikina kaimynai, draugai, pažįstami. Su kai kuriais labai senai esam bendravę, bet vis tiek paskambino pasveikinti“, – dalijasi A. Nausėda.
Devintą dešimtį skaičiuojantis vyras sako, kad nesuabejojo sūnaus sprendimu, kai sužinojo, kad Gitanas pasiryžo dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose. Anot A. Nausėdos, sūnus nuo mažens buvo užsispyręs ir atkakliai siekė to, ką užsibrėždavo. Taip jis dar vaikystėje tapo šachmatų čempionu, vėliau su tokiu pat užsidegimu mokėsi ir siekė atsakingų postų, mat tikėjęs tuo, ką daro.
Antanas Nausėda neslepia, kad tikėjo sūnaus pergale ir tuo pačiu jaudulys dėl to, kas žmonės patikėjo jo sūnumi, vis dar neatslūgsta.
„Vaikščiodami žiūrėdavome, kaip gyvena žmonės, kalbėdavome apie tai, tikiuosi, kad jam viskas pavyks. Jei reikės, būsiu ir asmeniniu patarėju“, – juokauja A. Nausėda.
Vyras atvirauja, kad labiausia linki stiprybės ir supranta, kokia atsakomybė ir sunkus darbas prasidės. Anot A. Nausėdos, sūnus, turėdamas tarptautinės patirties, ne kartą su tėčiu kalbėjo, kad Lietuvai linkėtų tokio gyvenimo, kaip Švedijoje ar kitoje labiau pažengusioje šalyje. Ir tuo pačiu, net galėdamas išvykti dirbti į užsienį, niekada neišsižadėjo savo šalies.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą