Jomarke kas pirko, kas - ne, bet nuotaika buvo gera. Čia pat buvo galima pasimokyti medžio drožybos, puodų žiedimo amato, pasidaryti birbynę iš nendrių, sukti kastinį, lieti sūrį. Mergaitės ir merginos labai noriai mokėsi pinti vainikus, o nusipynusios puošė savo galvas ir orios vaikščiojo po skverą.
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras pasistengė – suorganizavo dirbtuves ir žolynų instaliacijas „Saulės ženklai". Žmonės prie žolinių skulptūrų noriai fotografavosi. Vyko tradiciniai žaidimai, kuršių virtuvės pristatymas, būrimai, ateities spėjimai - ko tik nebuvo šventėje.
Vaistininkas-žolininkas Marius Lasinskas atskleidė visas vaistažolių kaip maisto ir vaisto paslaptis. O jau kiaulpienes kad išgyrė...
Danės skvere sutikome ponią Rasą, atvyksią Rasų švęsti į Klaipėdą, nes labai daug girdėjo reklamos. „Esu Rasa, tai kaip galiu būti be vainiko? O ko neatvažiavus iš Vilniaus į Klaipėdą? Prie jūros dieną nueini, pašventi - juk ilgasis savaitgalis“, - kalbėjo gerai nusiteikusi moteris.
Jomake gintaro dirbiniais prekiaujanti klaipėdietė Jadvyga sakė, kad prekyba per Jonines nekaip ėjosi. „Šiais metais labai blogai vyksta prekyba visur ir per visas šventes. Kodėl, nežinau. Bet man smagu pabūti kartu su žmonėmis per šventę. Ką padarysi, kad prekyba labai šiaip sau“, - sakė Jadvyga, anksčiau dirbusi Dailės kombinate, kaip tautodailininkė prekiaujanti jau 50 metų.
Didelių dydžių rūbais prekiavusi šiaulietė Vilija pirmą kartą pamatė Joninių šventę uostamiestyje. „Šventė puiki. Žiūrėkite, kaip Klaipėda gražiai pasipuošusi“, - kalbėjo moteris, dėl prekybos per daug nesukanti galvos, nes namų iš savo rūbų tikrai nesiruošianti statyti. Jai patinka per jomarką tiesiog bendrauti su žmonėmis.
Pradinių klasių mokytoja klaipėdietė Aldona, gyvenanti senamiestyje, net neįsivaizduoja, kad galima neateiti į tokią šventę. Be to, Elena Matulionienė iš Etnokultūros centro - buvusi jos mokinė. „Seniai esu linkusi į meno pusę. 15 mano mokinių į menus patraukė. Labai džiaugiuosi, kad mūsų mokyklos, buvusios penktosios vidurinės, o dabar Vitės mokyklos mokinys buvo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Man teko dirbti su jo mama, ji buvo matematikos mokytoja, mano kolegė. Turėjau balsuoti Muzikos centre, bet specialiai ėjau į Vitės mokyklą, kurioje mokėsi prezidentas“, - sakė ponia Aldona.
Ji mokėsi daryti dirbinius iš žolių ir labai stengėsi, kad gražiai išeitų. Paklausta, ar visada švenčia Jonines, atsakė: „Jono tai neturiu, bet nešvęsti negaliu, nes gyvenu beveik ant Jono kalniuko.“
Artėjant vakarui, Danės skverą pripildė muzikos garsai. Žmonių minių dar nebuvo, bet besidominčiųjų tuo, kas vyksta, netrūko. Na, o tikrosios linksmybės prasidės nuo 20 valandos.
Rašyti komentarą