Diskusijoje dalyvavęs miesto Tarybos narys Simonas Gentvilas tvirtino, jog šiandien vyksta masinis pasitraukimas iš Klaipėdos senamiesčio, o Savivaldybė "telkia dideles pastangas", siekdama investuoti į senamiestį ir jį atgaivinti. Tačiau esą reikia ir visos bendruomenės "rankų".
"Mes bandėme įvertinti urbanistiškai paveldo objektų situaciją mieste, kokį potencialą jie turi. Apžvelgdami kitų šalių patirtį pamatėme, kad paveldosaugos tendencija yra saugoti paveldą per įveiklinimą ir panaudojimą", - teigė viena iš strategijos rengėjų, MB "PUPA" specialistė Justina Muliuonytė.
Galvodami, kaip tikslingai panaudoti Klaipėdos kultūros paveldo objektus, strategijos kūrėjai analizavo jų aplinką. Pavyzdžiui, gyventojų, darbo vietų skaičių bei kaip šie objektai yra pasiekiami.
"Rengdami išvadas ir rekomendacijas, mes išskyrėme penkis galimus tų objektų potencialus: turizmą, rekreaciją, edukaciją, bendruomenę, investicijas", - sakė J. Muliuonytė ir pridūrė, kad iš viso buvo vertinama per 400 objektų. Konstatuota, kad greitai ir patogiai pasiekiami objektai yra dažnai komerciškai patrauklesni.
"Geriausiai įvertinti paveldo objektai yra prie Danės upės ir pietinėje naujamiesčio dalyje. Prieitos įdomios išvados, kai buvo įvertintas gyventojų skaičius aplink šiuos objektus. Senamiesty - daug objektų, tačiau mažai gyventojų, o pietinėje miesto dalyje - atvirkščiai. Taigi būtent šioje vietoje esantys objektai galėtų tapti prioritetiniai", - sakė J. Muliuonytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą