Pratybos civilėse vietovėse
„Vykstant pratyboms vietiniai gyventojai labai domisi, kas mes tokie ir ką čia mes veikiame. Tokie klausimai rodo, kad piliečiai vis labiau atkreipia dėmesį į tai, kas vyksta aplink jų gyvenamąją erdvę, reaguoja į karių pasirodymą. Tai rodo piliečių savimonę į pasikeitusią saugumo situaciją“, - teigė Gargždų savanorių kuopos vadas kapitonas Gintautas Razma.
Kuopos vado teigimu, šį savaitgalį rajone vyko įprastos pratybos. Pirmąją dieną vyko kovinio šaudymo pratybos šaudykloje, kurių metų kariai reguliavo automatinius šautuvus bei tobulino taiklaus šaudymo įgūdžius, o antrąją buvo tobulinami karių individualūs įgūdžiai.
„Kartais juokaujame, kas iš tos taktikos, jei priešui į kaktą nepataikysi. Tad smagu, kad kovinio šaudymo rezultatai nuolatos gerėja. Antrąją pratybų dieną vyko situaciniai topografiniai žygiai, t. y. kariai atliko orientacinį žygį per civilines vietoves, pritaikė teorinių paskaitų metų įgytas žinias bei geriau susipažino su rajono vietovėmis. Ukrainos konflikto atvejis parodė, kad teritorijos žinojimas suteikia labai didelį pranašumą, todėl pastaruoju metu labai daug pratybų vyksta būtent civilinėse vietovėse“, - dėstė G. Razma.
Pokalbininkas teigė, kad šiuo metu kaip tik yra užbaigiamas karių individualaus parengimo ciklas bei pereinama prie kolektyvinio rengimo.
Karių pratybos Lietuvoje kurį laiką yra suintensyvėjusios, tačiau G. Razmos teigimu, tai yra natūralu.
„Noriu pabrėžti, kad mes nuolatos ruošiamės karinėms užduotims, tačiau tik dabar pasiruošimas yra šiek tiek intensyvesnis. Jei prireiks, treniruosimės dar intensyviau, viskas priklauso nuo situacijos“, - kalbėjo kuopos vadas.
Stresas – naudingas
Pratybų metu kariai gauna įsakymus, kuriems įvykdyti turi nedaug laiko – sukuriama stresinė situacija, reikia greitai priimti tinkamą sprendimą, esant bet kokioms oro sąlygoms.
„Kai karys gauna papildomą psichologinį stresą, nebebūna komforto zonoje, tuomet pasimato tikrieji kario įgūdžiai. Juokaujame, kad nėra blogo oro, yra tik bloga apranga ir prastas pasiruošimas“, - šypsojosi G. Razma.
Išties – grupei karių miške Klaipėdos rajone atlikti užduotį trukdė ne tik ribotas laikas, bet ir dūmų uždangos, netikėtai užklupęs „priešas“, su kuriuo vyko susišaudymas.
Vėliau iš ugnies zonos teko išnešti ir pridengti tvarstomą „sužeistą“ saviškį. Papildomo streso kariams kėlė ir instruktoriai, nuolat priminę, jog laikas, skirtas užduočiai atlikti, sparčiai senka. Vis dėlto žurnalistų stebėta operacija, pasak pačių karių, pavyko neblogai – buvo vos vienas „žuvęs“.
Tokie įvairūs trukdžiai, pasak G. Razmos, situaciją priartina prie realių kovos sąlygų. Apie visus pratybose naudojamus ginklus, imitacinius sprogmenis ar dūmų užtaisus visuomenė informuojama iš anksto – kad žmonės, susidūrę su kariais, neišsigąstų.
„Kiek man žinoma, bent jau Klaipėdos rajone jaučiame labai pozityvų gyventojų požiūrį, šauniai bendradarbiaujame, laisvai galime rengti savo karines operacijas bet kurioje teritorijoje. Tai parodo, kad esame tikrai pasiruošę įvairiems iššūkiams“, - komentavo G. Razma.
Profesijų įvairovė
Stebint savanorius, dėmesys vis krypo į disciplinuotus jų veiksmus, greitą reakciją ir profesionalumą. Kuopos vadas, paklaustas, kokie žmonės renkasi savanorio tarnybą, patikino, kad galima sutikti pačių įvairiausių profesijų ir išsilavinimų žmonių: verslininkų, laivų inspektorių, paprastų darbininkų, sportininkų, ugniagesių, net juvelyrų.
Kas juos vienija? Karininko nuomone, savanorių pajėgose ryškūs savimonės ir patriotiškumo jausmai, žmonės suvokia, ką daro, - tai tampa ir vienijančiu elementu, ir pokalbių temomis.
„Susirenka labai įvairių profesijų žmonės, kurie atsineša žinias iš savo srities, kitokias gyvenimiškas patirtis. Tokia įvairovė leidžia sukurti visiškai nestandartinį karinį potencialą, tai yra labai unikalu, į karybą įnešamas visiškai kitoks požiūris. Be to, čia įgytą patirtį žmonės pritaiko ir civiliuose darbuose“, - abipusę naudą įžvelgė G. Razma.
Pasak kuopos vado, per metus pratybose kariai savanoriai praleidžia vidutiniškai 10-15 savaitgalių, kartais ir daugiau: „Kas nori veiklos, jos visada randame. Kai matome stiprų, motyvuotą žmogų, suteikiame jam visas galimybes tobulėti, tos 20-30 dienų gali virsti ir šimtu, jei tik karys nori. Juolab kad karių savanorių, ypač mano kuopoje, dauguma turi civilius darbus, jie labai stengiasi suderinti šią veiklą su civilėmis pareigomis.“
„Galime tik pasidžiaugti, kad Klaipėdos apskrityje esame geriausia kuopa. Šiuo metu pratybose dalyvauja 60 karių savanorių. Tikimės dar augti, nes pastaraisiais metais mūsų tik gausėja. Matyti, kad žmonių sąmoningumas, supratimas, kad tai ne tik reikalinga, bet ir būtina, auga“, - džiaugėsi G. Razma.
Artimiausios didesnės pratybos Klaipėdos rajone vyks kitą savaitgalį. Gargždų ir Priekulės seniūnijų teritorijose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas vykdys karines pratybas, kurių metu bus naudojama esanti karinė infrastruktūra, šovinių ir pirotechnikos naudoti nenumatoma.
Rašyti komentarą