Gamtos stebuklas Konge: mokslininkai užfiksavo žuvis-alpinistes, įveikiančias 15 metrų aukščio krioklį

Daugiau nei pusę amžiaus mokslo bendruomenėje sklandė gandai, panašūs į vietinių gyventojų legendas: kalbėta apie mažytę žuvų rūšį, kuri geba neįmanoma – kopti vertikaliomis uolų sienomis prieš stiprią vandens srovę. 

Šiandien šie „anekdotiniai“ pasakojimai oficialiai tapo mokslo faktu. 

Tarptautinei mokslininkų komandai pirmą kartą pavyko nufilmuoti unikalias paraknerijos žuvis (Parakneria thysi), „šturmuojančias“ 15 metrų aukščio Luvilombo kriokį Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Iš lūpų į lūpas – į vaizdo įrašus

Tyrimas, kurio rezultatai ką tik paskelbti prestižiniame žurnale „Scientific Reports“, vainikavo ilgus stebėjimo metus Upembos nacionaliniame parke. 

Lubumbashi universiteto mokslininkas Pacific Kivele Mutambala ir Belgijos Karališkojo Centrinės Afrikos muziejaus ichtiologas Emmanuel Vreven kartu su kolegomis ekspedicijų metu užfiksavo tūkstančius šių mažų žuvyčių, užsispyrusiai judančių aukštyn.

Nors apie šį fenomeną buvo užsimenama dar prieš 50 metų, iki šiol trūko neginčijamų vaizdinių įrodymų. Dabar turimi kadrai leidžia detaliai išanalizuoti, kaip šioms gėlavandenėms būtybėms pavyksta įveikti gravitaciją ir milžinišką vandens spaudimą.

Biologinė „alpinistų“ įranga

Mokslininkai nustatė, kad paraknerijos krioklius pradeda šturmuoti lietaus sezono pabaigoje, balandžio–gegužės mėnesiais. Jų kopimo technika primena aukštąją inžineriją:

Specializuoti pelekai: Žuvys naudoja krūtinės ir pilvo pelekus, kad tvirtai užsikabintų už vertikalios, šlapios sienos.

Mikroskopiniai kabliukai: Pelekų apačioje aptikti „mažyčiai vienaląsčiai kabliukų formos iškyšuliai“. Šios struktūros veikia kaip gamtiniai „lipdukai“, leidžiantys žuvims ne nuslysti žemyn, o tiesiogine prasme prilipti prie uolienos paviršiaus.

Ištvermė: Pastebėta, kad šios žuvys gali valandų valandas ropoti aukštyn, kol galiausiai pasiekia krioklio viršūnę.

Kodėl jos tai daro?

Nors tyrimai tęsiami, pagrindinė mokslininkų versija išlieka susijusi su išgyvenimu ir rūšies plėtra. Virš 15 metrų aukščio krioklio esantys vandenys paraknerijoms tampa saugiu prieglobsčiu, kurio negali pasiekti didieji upių plėšrūnai. 

Tai unikali evoliucinė adaptacija, leidžianti šioms žuvims užimti ekologines nišas, neprieinamas niekam kitam.

Šis atradimas dar kartą primena, kiek paslapčių vis dar saugo atokūs Afrikos regionai ir kaip toli gali nueiti gyvybė, siekdama užsitikrinti savo ateitį.

Ekspedicijos faktai

Šis elgesys dešimtmečius buvo laikomas tik vietinių gyventojų pasakojimais, kol tarptautinė mokslininkų komanda užfiksavo įrodymus.

Šaltinis: „Scientific Reports“ ir „Discover Wildlife“