Kitoks – kuršiškas miesto gimtadienis

763-iąjį miesto gimtadienį švęsti klaipėdiečiai buvo pakviesti į piliavietę ir gyventi viduramžiška kuršių, čia gyvenusių iki 1252-ųjų, dvasia. Į šventę žmonės nesirinko gausiai, matyt, daugelis dar neatsigavę po neseniai praūžusios Jūros šventės. Vakarop pasižiūrėti gyvos miesto istorijos susirinko gausesnis žiūrovų būrys. Atėjusieji, be abejo, nesigailėjo, nes buvo ir kur akis paganyti, ir ko paklausyti, o užklydę į piliavietę užsieniečiai spragsėjo fotoaparatais.

Su miesto gimtadieniu tradiciškai pasveikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad šis miesto gimtadienis įgavo naują istorinę spalvą. Scenoje pokštavo net du profesoriai – Jonas Genys, priminęs, kad Klaipėdos piliavietėje rasta daug kuršiškų dalykų, ir Vladas Žulkus. Kolegos J. Genio paklaustas, ar Klaipėda yra Žemaitija, pastarasis atsakė, kad iki XV a. ji nebuvo Žemaitija, bet dabar – taip. Taigi galime save laikyti kuršių palikuoniais, kurie gyvendami prie jūros buvę „kieti“ ir gana toli nukakdavę.

X-XI a. kuršių karybos ir amatų stovyklą Klaipėdos piliavietėje organizavo senovės kuršių buities ir karybos draugovė „Pilsots“, pietinė kuršių dalis. Tikroviškumo teikė tai, kad ir vaikai buvo aprengti kuršių kostiumais, tad atrodė, jog piliavietėje išties gyvena to laikmečio žmonės.

Uostamiesčio gyventojai galėjo pamatyti atkurtus autentiškus kuršių kalavijus, šarvus, šalmus. Pastaruosius itin noriai matavosi ir vyrai, ne tik vaikai. Didžiausio žiūrovų susidomėjimo sulaukė surengtos ritualinės dvikovos bei kuršių papuošalų ir kostiumų pristatymas. Pasirodo, kuršiai buvo turtinga gentis. Buvo pristatyti keturi rekonstruoti kostiumai, labai išsamiai papasakota apie juos, net kokiame kape jie rasti, kokios buvusios įkapės. Žiūrovams pademonstruota, kaip kuršiai kaudavosi kirviais, kalavijais, ietimis, šie negailėjo plojimų besikaunantiems.

Buvo galima susipažinti su kuršių amatais – audimu, siuvimu, indų, peilių ir kt. dirbinimu, pamėtyti akstis, tam tikras ietis. Buvo žaidžiami kuršių piemenų žaidimai, koncertavo folkloro kolektyvai. Trys žavios folkloro grupės „Obelija“ merginos padainavo ne tik lietuviškų, dzūkiškų, bet ir latviškų dainų. Vyrų folkloro grupė „Ugniavijas“ atliko dainas apie karą.

Vakare klaipėdiečiai stebėjo dvikovos pagal holmgango taisykles rekonstrukciją. Parodyta, kaip tai vyktų, jeigu kautųsi ne du, o daugiau žmonių. Šventė baigėsi neofolko grupės „Gyvata“ koncertu.

Štai tokia rami ir istoriška šį kartą buvo miesto gimtadienio šventė.