Klaipėda sensta ir tuštėja, bet gimstamumas auga

Klaipėda sensta ir tuštėja, bet gimstamumas auga

Tuštėjantis miestas, senstanti visuomenė – tai grėsmės, su kuriomis pastaruoju metu susiduria ir šalies uostamiestis. Apie tokius neigiamus padarinius byloja naujausi klaipėdiečių demografinių ir sveikatos pokyčių stebėsenos duomenys, kuriuos nuo 2009 m. kasmet pateikia Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras. Yra ir džiuginančių faktų – praėjusiais metais klaipėdiečių emigracija buvo mažesnė nei 2013 m., didėjo ir gimstamumas.

Daugiausiai gyventojų emigruoja

Uostamiestyje, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius mažėja – per pastaruosius devynerius metus (2005−2014 m.) Klaipėdos mieste gyventojų sumažėjo 26 322 gyventojais (14,3 proc.). Tą patvirtina ir 2014 m. pradžios duomenys – Klaipėdoje tuomet gyveno 157 305 gyventojai, t. y. 1 236 žmonėmis (0,8 proc.) mažiau nei prieš metus, kai uostamiestyje buvo 158 541 gyventojai (1,0 proc. mažiau nei 2012 m. pradžioje).

Nors proporcingai mažėja abiejų lyčių gyventojų, tačiau moterų Klaipėdoje paskutinį dešimtmetį gyveno daugiau nei vyrų. 2013 m. pradžioje moterų Klaipėdoje buvo 86 649 (54,6 proc.) lyginant su visais Klaipėdos miesto gyventojais, t. y. 14 757 moterų daugiau negu vyrų. 2014 m. pradžioje moterys sudarė 54,8 procento (86 142) visų Klaipėdos miesto gyventojų. Vienam tūkstančiui vyrų teko 1 210 moterys.

Pagrindinė gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis - 2005–2013 m. padidėję tarptautinės migracijos mastai. Daugiausia gyventojų emigravo 2010 m. – tuomet iš miesto išvyko net 5 803 gyventojai. Tai beveik 2 kartus daugiau negu 2013 m.

Klaipėdiečiai pastebimai sensta

2014 m. pradžioje vidutinis Klaipėdos miesto gyventojų amžius buvo 41 metai (vyrų vidutinis amžius 38 metai, moterų – 44). Vidutinio gyventojų amžiaus pokyčiai Klaipėdos mieste susiję su senėjančia visuomene – per 2005−2014 m. laikotarpį vidutinis klaipėdiečių amžius prailgėjo 3 metais (7,8 proc.). 2013 m. Klaipėdos miesto gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 74,55 metų (moterų – 79,33, vyrų – 69,35).

Mieste 2013 m. pradžioje darbingo amžiaus gyventojų (15 - 59 metų amžiaus), buvo 97 405 (61,4 proc.), o 2014 m. pradžioje - 95 917 (60,9 proc.). Nuo 2008 m. Klaipėdoje mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius, todėl būtina gerinti dirbančiųjų žmonių sveikatą, mažinti dėl ligų prarandamų darbo dienų skaičių bei ankstyvų mirčių ir invalidumo atvejų skaičių.

Klaipėdos gyventojai pastebimai senėja, didėja 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių dalis. 2014 m. pradžioje tokių gyventojų buvo 37 747 (24 proc.), 2013 m. pradžioje - 37 586 (23,7 proc.). Senstant populiacijai didėja sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, auga sveikatos priežiūros ir socialinės globos paslaugų poreikis, išlaidos sveikatos priežiūrai.

Gimstamumas stabilus, vaikų daugėja

Klaipėdoje žmonių mažėjimo procesui be emigracijos įtakos turėjo ir neigiamas natūralus gyventojų prieaugis – 2013 m. mirė 283 žmonių daugiau negu gimė kūdikių. Didžiausias mirusių vyrų ir moterų skaičius 2013 m. buvo vyresnių nei 70 m. amžiaus grupėse. Nepaisant to, 2013 m. Klaipėdos mieste 1 000 gyventojų teko 12,9 mirusiųjų. Šis rodiklis buvo žemesnis nei Klaipėdos apskrityje (13,2) ir visoje Lietuvoje (14).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. Klaipėdoje gimė 1 756 kūdikiai. Nors tai 85 kūdikiais mažiau nei 2013 m., tačiau paskutinio penkmečio duomenys rodo vaikų procentinės dalies augimą Klaipėdoje. Lyginant su bendru gyventojų skaičiumi, 2013 m. pradžioje vaikų iki 14 metų, buvo 23 550 (14,8 proc.), o 2014 m. pradžioje –23 641 (15 proc.).

Apskritai 2005−2013 m. Klaipėdos mieste gimusiųjų skaičius išlieka stabilus, o nuo 2010 m. iki 2012 m. Klaipėdoje gimstamumas didėjo. 2013 m. Klaipėdos mieste 1 000 gyventojų teko 11,1 gimusiojo, šis rodiklis buvo aukštesnis už vidutinį Klaipėdos apskrities ir visos šalies rodiklius. Daugiausia gimdo 25–29 m. ir 30–34 m. amžiaus moterys.

Dažniausios – kvėpavimo ir kraujotakos sistemų ligos

2013 m. Klaipėdos mieste didžiausias gyventojų bendrasis sergamumas buvo kvėpavimo sistemos (533,5 atvejai 1 000 gyventojų), kraujotakos sistemos (355,4 atvejai 1 000 gyventojų) bei jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos (260,8 atvejai 1 000 gyventojų) ligomis.

Kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – pagrindinės ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos gyventojų mirties priežastys. Nuo kraujotakos sistemos ligų 2013 m. mirė beveik pusė visų mirusiųjų, t. y. 985 žmonės (48,3 proc.). Kraujotakos sistemos ligos buvo pagrindinė moterų (mirė 538 moterų) ir vyrų (mirė 447 vyrai) mirties priežastis. Piktybiniai navikai užėmė antrąją vietą mirčių priežasčių struktūroje - tai lėmė 474 žmonių mirtis (23,2 proc.), nuo išorinių priežasčių mirė 152 žmonės (7,5 proc.).

Išanalizavus Klaipėdos ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose apsilankiusiųjų vaikų sveikatos būklės pokyčius pastebėta, kad 2013 m. lyginant su 2012 m., 12,1 proc. didesnė vaikų dalis turėjo regėjimo sutrikimų. Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu vaikams diagnozuota nemažai skoliozės atvejų (1 357 vaikams arba 4,6 proc. apsilankiusiųjų). Mažiausiai vaikams diagnozuota kalbos sutrikimų bei klausos defektų – atitinkamai 0,2 proc. ir 0,3 proc. apsilankiusiųjų.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder