Klaipėda tvarkys savo piliakalnius

Anot merijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, kol kas vyksta projektavimo darbai, skaičiuojamos sąmatos.

„Dar laukia derinimo procedūros su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus specialistais, konsultacijos su archeologais, tačiau viskas po truputį juda. Techninius projektus turėtume užbaigti iki šių metų pabaigos. Pirmiausiai, kitamet, darbai būtų atliekami Žardės piliakalnyje, o 2019-aisiais – ir Purmaliuose“, – portalui lzinios.lt sakė specialistas.

Klaipėdos miesto pietinėse prieigose stūksantis Žardės piliakalnis yra garsiausias, o jo aplinkoje esantis Žardės-Bandužių archeologinis kompleksas su tirtomis kuršių senovės gyvenvietėmis, kapinynu, gamybine-ūkine zona užima per 500 ha. Vikingų epochoje Žardė buvo vienas didžiausių ir svarbiausių Baltijos jūros regiono prekybos centrų.

Anot specialistų, Žardės piliakalnyje plauojama įrengti medinį taką su laipteliais, pastatyti informacinį stendą, sutvirtinti erozijos ir vandalų suniokotus šlaitus, iškirsti menkaverčius krūmus, paliekant tik didžiausius medžius. Visiškai „nuplikintas“ pilies kalnas nebus.

Greta jo norima įrengti civilizuotą automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje tilptų ir autobusas: esą į pažintines ekskursijas tuomet galėtų atvykti ir moksleiviai. Taip pat rekreacijai būtų pritaikytas piliakalnio pašonėje telkšantis, kuršių laikus menantis ežeriukas, dabar apaugęs krūmais, neprieinamas.

Miesto šiaurinėje dalyje esantis Purmalių piliakalnis iki šiol žmonėms sunkiai randamas ir pasiekiamas: nėra nei takų, nei nuorodų, nebūta ir jokių, net minimalių paveldo objekto tvarkybos darbų.

Anot V. Juškos, dėl šio piliakalnio dar bus konsultuojamasi su specialistais, mat norima visuomenei atskleisti unikalų paveldą: šalia esančią, realiai veikiančią paleoastronominę stebyklą.

Kitais metais turėtų būti pradėtas tvarkyti ir lankymui pritaikomas kuršiškasis Žardės piliakalnis. Sauliaus Gudo nuotr.

„Tokios, kiek žinome, Lietuvoje niekur nėra, tačiau objektas – labai jautrus, neištirtas. Ten yra akmenų sistema, todėl tuos riedulius norėtumėme atverti, sutvarkyti aplinką“, – teigė V. Juška.

Etnokosmologo, prof. Liberto Klimkos prieš keletą dešimtmečių išaiškintoje dangaus kūnų stebykloje Purmaliuose kuršiai nustatydavo kai kurias kalendorines metų šventes. Akmenys sudėlioti taip, kad tam tikru metu ir vadovaujantis specifine sistema, tekant Saulei būtų galima sužinoti, kada stoja rudens, pavasario lygiadieniai, ateina Kalėdų metas ir Rasos (Joninių) šventė. Taip pat pagal akmenis nustatomas vidurdienis.

„Purmalių tvarkyba susijusi su projektuojamu nauju dviračių taku, todėl šie darbai bus vykdomi kartu“, – teigė V. Juška.