Klaipėda žada atsiverti statyboms

Esminis dalykas, kuris didžiąją dalį klaipėdiečių išginė gyventi anapus Palangos plento ir už Kalotės - kur kas mažesnės sklypų kainos. Tad ar bus įperkami Klaipėdoje statomi individualūs namai jaunoms šeimoms? Kai kurių politikų nuomone, patrauklu turėtų būti vien jau tai, kad nereikėtų skolintis sklypams, nes jie būtų nuomojami, o prieš statybas projekto vystytojai privalės sukurti visą būtiną infrastruktūrą ir naujakuriams neteks gyventi plynuose laukuose.

Šimtai sklypų

Dar šiais metais Klaipėdoje į rinką ketinama paleisti ne vieną patrauklų žemės plotą, kur, preliminariai skaičiuojama, bus galima pastatyti kelis šimtus individualių namų.

"Tikslai yra du - pasiūlyti investuotojams ir klaipėdiečiams geriausias miesto teritorijas bei sudaryti konkurenciją Klaipėdos rajonui. Dabar Klaipėdoje tikrai stinga patrauklių vietų, kur būtų galima statyti individualų būstą, dėl ko iš esmės klaipėdiečiai ir kraustosi gyventi į užmiestį", - sakė Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas.

Dar šiemet ketinama paskelbti nuomos aukcioną 3,4 ha ploto sklypui Giruliuose, esančiam prie geležinkelio, tarp Turistų ir Šlaito gatvių. Numatyta, kad vėliau jis galės būti skaidomas į 44 gyvenamajai statybai skirtus sklypus, kuriuose numatoma statyti vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus.

Penkis nuo vieno iki kone 2,6 ha ploto sklypus išnuomoti ketinama ir teritorijoje prie Šiaurės prospekto. Šie sklypai taip pat bus skirti statyti vienbučius ir dvibučius pastatus. Dar du 0,9 ir 1,3 ha ploto sklypus kvartale prie Šiaurės prospekto numatyta išnuomoti daugiabučių namų statybai.

Dar du didžiuliai - 7 ir 17,7 ha ploto - sklypai aukciono būdu bus išnuomoti prie Labrenciškės gatvės. Ten taip pat numatoma statyti individualių namų kvartalus.

Žemės nuomos aukcionai bus skelbiami ir dešimčiai nedidelių sklypų, esančių Sukilėlių bei Tomo gatvėse, tačiau juose numatytos komercinės paskirties statybos.

"Preliminariai galima skaičiuoti, kad, įvykdžius aukcionus, rinkoje atsiras 200-300 sklypų, kuriuose bus galima statyti individualius namus. Taigi, mieste bus sukurta pasiūla, kurios iki šiol labai trūko", - optimistinį scenarijų piešė S. Gentvilas.

Pasiteiravus, ar tie sklypai bus įkandami eiliniams klaipėdiečiams, politikas akcentavo, kad žemės nuomos, o ne pardavimo aukcionai ir rengiami specialiai dėl to, kad neišsipūstų sklypų kainos.

"Taip, didžiulius sklypus, ko gero, pirmiausia išsinuomos nekilnojamojo turto projektų vystytojai. Tačiau paskui, jau suskaidę sklypą ir pastatę namus, jie galės žemės nuomos sutartis perleisti ten gyvensiantiems žmonėms arba pastarieji turės mokėti nuomos mokestį projekto vystytojui, o jis atsiskaitinėtų su Savivaldybe. Bet kuriuo atveju nuomos kainos prasideda nuo 3 procentų žemės vertės. Taigi, būstas tampa įperkamesnis, nes žmonėms nebebūtų būtinybės eiti skolintis į banką tam, kad įsigytų sklypą", - dėstė politikas.

Nors jau yra numatytos preliminarios datos, kada turėtų vykti minėtų žemės sklypų nuomos aukcionai (beje, dalis iš jų turėtų vykti dar šią vasarą), politikas nesiūlė prie jų "prisirišti", mat Valstybės žemės fondas esą šiek tiek vėluoja su procedūromis.

S. Gentvilas taip pat akcentavo, kad, rengiant aukcionus, be kitų reikalavimų, bus įrašyta sąlyga, jog nuomininkai turi išvystyti kvartalus per maždaug 5 metus. Šitaip tikimasi išvengti atvejų, kai žemė išsinuomojama spekuliaciniais tikslais ir sklypai dirvonuoja metų metus. Be to, leidimai statyti namus esą bus išduodami tik tada, kai jau bus nutiestos viso kvartalo komunikacijos.

Investuos į infrastruktūrą?

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tikisi, kad pavyzdiniu kvartalu Klaipėdoje turėtų tapti detaliaisiais planais jau suplanuotas, bet iki šiol dar nepradėtas vystyti Medelyno kvartalas. Kaip tik dabar rengiama galimybių studija, kuri ir turės atsakyti į klausimą, koks šio kvartalo vystymo būdas būtų priimtiniausias.

"Svarstome, galbūt Savivaldybės lėšomis nutiesti kvartale reikiamą infrastruktūrą, kad šis "kąsnelis" būtų patrauklesnis vystytojams. Tačiau kokiais etapais, kokiomis lėšomis tai daryti, turi atsakyti galimybių studija", - minėjo S. Budinas.

Pasak jo, orientuojamasi į pasyvių namų koncepciją. Tad tikimasi, kad, išvysčius šį kvartalą, jis bus patrauklus kurtis jaunoms šeimoms.

"Galimybių studija turi surasti atsakymus, kokiu keliu eiti, kad Savivaldybė gautų ekonominę naudą. Suprantama, kad įrengus kvartale reikiamą infrastruktūrą, sklypą galima išnuomoti brangiau nei plyną lauką. Bet ar dėl tokių Savivaldybės investicijų galima tikėtis, kad būstas bus įperkamesnis eiliniams vartotojams? Negaliu atsakyti. Mūsų tikslas - išsiaiškinti, kuris kelias Savivaldybei ekonomiškai naudingiausias", - paaiškino Medelyno kvartalo išvystymo galimybių studiją rengiančios įmonės "Civitta" atstovė Erika Kabečiūtė.

Sutartį su šia įmonę uostamiesčio Savivaldybė sudarė šių metų kovą. Buvo sutarta, kad studija turi būti baigta per 8 mėnesius, tad rudenį turėtų būti sudėlioti visi galutiniai taškai.

Manoma, kad Medelyno kvartalas turėtų būti patrauklus investuotojams dėl geros vietos - šalia miškas, per kvartalą teka upelis. Žalumos turėtų nestigti ir kvartalo viduje, nes siūloma išlaikyti buvusias medelyno želdinių sodinimo linijas, panaudojant jas gatvelių tinklui ir formuojant akligatvius prie gyvenamųjų zonų.

Detaliojo plano koncepcijoje buvo numatyta, jog įgyvendinus projektą kvartale turėtų išdygti ne tik įvairaus aukščio gyvenamieji pastatai, bet ir švietimo ar ugdymo įstaiga, sporto kompleksas bei kiti visuomenės poreikius tenkinantys objektai.

Negali būti pigu?

Toks kvartalo vystymo scenarijus, kai pirma nutiesiamos gatvės, įrengiamas apšvietimas bei kita reikiama infrastruktūra ir tik tada prasideda statybos - vis dažniau taikoma praktika. Tokiu principu gyvenamųjų namų mūrai jau kyla pajūryje, buvusios stovyklos "Žuvėdra" teritorijoje.

Pasak šį kvartalą vystančios bendrovės "Kopų žuvėdra" direktoriaus pavaduotojo Viktoro Zubrecovo, dabar vystomas pirmasis projekto etapas, kurio metu bus pastatyta 15 dvibučių namų ir kotedžų.

"Statybas pradėjome 2015-aisiais. 1,6 hektaro ploto teritorijoje iš pradžių įrengėme reikiamą infrastruktūrą - paklojome miesto komunikacijas, nutiesėme gatves, įrengėme apšvietimą. Dabar jau statome namus. Planuojame statybas baigti iki šių metų lapkričio", - pasakojo įmonės atstovas.

Kitas etapas - individualių gyvenamųjų namų kvartalo plėtra.

"Antrojo etapo teritorija didesnė, namų tankumas bus mažesnis. Dabar yra rengiamos architektūrinės urbanistinės koncepcijos, nes norime sukurti išbaigtą vientisos architektūros gyvenvietę prie jūros", - minėjo V. Zubrecovas.

"Kopų žuvėdrai" priklauso dar vienas šalia jau vystomų teritorijų esantis sklypas, kuriame numatyta rekreacinė zona. Tačiau kas čia bus daroma, įstaigos atstovas kol kas negalėjo konkrečiai įvardinti.

"Viskas dar tebėra vizijose", - minėjo jis.

Jis nenorėjo viešai įvardinti kainų, kiek tokioje prestižinėje vietoje kainuoja naujai statomas būstas, tačiau leido suprasti, kad toks nekilnojamasis turtas bus įkandamas ne visiems.

"Brangu yra sąlyginė sąvoka. Pavyzdžiui, Vilniuje ar Palangoje toks būstas kainuotų dvigubai daugiau. Jis negali būti pigus, nes sprendiniai - brangūs. O ir kokybinė išraiška turi būti išpildyta - įrengta visa reikalinga infrastruktūra, teritorija apželdinta, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, statyboms naudojamos prabangios medžiagos, teritorija bus aptverta", - vardijo V. Zubrecovas.

Pasak jo, nemaža dalis namų jau yra rezervuoti.

Iš viso privati bendrovė "Kopų žuvėdra" buvusioje stovyklavietėje valdo 8,3 ha sklypą.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad buvusios "Žuvėdros" stovyklos teritorijos detaliojo plano koncepcijai Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba pritarė tik po antrojo svarstymo. Tuomet ekspertai atidžiai nagrinėjo siūlomus sprendinius, "kad patraukli pajūrio teritorija nevirstų dar vienu uždaru ir visuomenei neprieinamu rezervatu".

2007 m. patvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas šioje vietoje numato rekreacinės paskirties bei gyvenamųjų namų statybą. Stovyklos paskirtis šioje teritorijoje panaikinta dar 2001-aisiais. Pačios stovyklos sunaikinimo istorija siekia įmonės "Miško verslas" įkūrimo skandalą, kai 1997 m. Savivaldybės įmonė "Klaipėdos dekoratyviniai augalai" perdavė "Miško verslui" kaip turtinį įnašą už akcijas šią poilsio stovyklą, medelyno pastatą ir statinius, administracines ir gamybines patalpas Kretingos g. 78. Šis turtas buvo įvertintas daugiau kaip 2 mln. litų ir Savivaldybė už jį gavo 34 proc. "Miško verslo" akcijų paketą.

Tais pačiais metais "Klaipėdos dekoratyviniai augalai" buvo pradėti likviduoti, o 2004 m. likvidatorius Savivaldybę informavo, kad ši bendrovė yra įsiskolinusi 300 tūkst. litų ir kartu pareiškė, jog "Dekoratyvinius augalus" pageidauja pirkti vienas iš likusių dviejų "Miško verslo" akcininkų - UAB "Eurovesta". Toks sandoris ir buvo sudarytas, o "Eurovesta" įgijo teisę disponuoti "Žuvėdros" stovykla, Medelyno teritorija su pastatais Labrenciškėje (39,9 ha) bei sklypu ir šešiais pastatais Kretingos gatvėje, šalia Danės upės (7,5 ha). UAB "Miško verslas" buvo išregistruota 2010-aisiais, tačiau vietoje jos gimė trys įmonės - "Labrenciškės investicija", "Danės kranto investicija" ir "Kopų žuvėdros investicija". Beje, 2010 m. rudenį pasibaigusi Medelyno sklypo nuomos sutartis nebebuvo pratęsta ir jis nuo 2011-ųjų birželio vėl yra įregistruotas kaip laisva valstybinė žemė, kurią dabar Savivaldybė ir bando išplėtoti.

"Reikės investicijų"

Linas JUOZAITIS, nekilnojamojo turto agentūros "Oberhaus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas
Tikrai negalėčiau pasakyti, kad rinkoje stigtų žemės sklypų individualiems namams statyti. Pakanka jų ir Klaipėdos rajone, ir pačioje Klaipėdoje. Tam, kad mieste atsiradę nauji sklypai būtų konkurencingi, jie turi būti jau su išvystyta infrastruktūra. Turi būti išasfaltuotos gatvės, nutiesti šaligatviai, veikti komunikacijos. Jei tokio sklypo kaina nebus labai išpūsta, gal jis ir galės konkuruoti su rajone parduodamais sklypais. Žmonėms, renkantis sklypą, svarbūs ir kiti niuansai, pavyzdžiui, kaip vaikai pasieks mokyklą, ar šalia yra autobusų stotelė, prekybos ar pramogų centrai. Plyname lauke esantys sklypai nebėra labai patrauklūs.
Žinoma, dabar sklypų kainos rajono ir miesto ribose skiriasi. Rajone už panašios kokybės sklypo arą prašoma 300-400 eurų, o mieste gali paprašyti ir tūkstančio.