Vakar Klaipėdoje apsilankęs V. Puronas uostamiesčio merui Vytautui Grubliauskui aiškino, kad Šiaulių miesto gimtadieniui 2014-aisiais sukurtam drakonui vietos ten neatsirado. Esą numatytoje vietoje buvo pradėtos bažnyčios statybos ir esą tokio objekto pašonėje drakono niekas nenorėjo.
Kūrėjas pasakojo, kad drakonas taptų tikra miesto įžymybe - esą jis pro nasrus leidžia dūmus, "šneka", jo akys blyksi, jis net "perdžia" - įdėjus pirotechniką į pauodegį, fejerverkai gali sklisti net 50 metrų atstumu.
Skarda dengta skulptūra yra apie 11 metrų ilgio, 4,5 metro aukščio, 4 m pločio. Drakono svoris - apie 3 tonas.
Pasak V. Purono, baziliskas yra slibino atmaina - gyvačių karalius.
"Baziliskas turi gaidžio snapą, nes jį kartą per 300 metų išperi gaidys iš juodo kiaušinio, kurį padėjo. Jis - bjaurus miestietiškas drakonas, gyvena rūsiuose ir požemiuose, maitinasi nekaltomis mergaitėmis, pelėmis, rupūžėmis ir kt. Baziliskas užmuša žvilgsniu. Tą savybę narsuoliai išnaudoja pasiimdami veidrodį", - legendą apie baziliską yra pasakojęs V. Puronas.
Pasak autoriaus, svarbu, kad jis būtų apsuptas žmonių ir taptų reiškiniu.
V. Grubliausko nuomone, jei tokį kūrinį uostamiestyje norės matyti gyventojai, vietos jam tikrai atsiras. Vis dėlto reikia apgalvoti detales - drakono atgabenimo, sumontavimo, išlaikymo, priežiūros išlaidas.
"Taip išeina, kad dovanojate šuniuką, bet būdą reikia susikalti patiems", - šmaikštavo V. Grubliauskas.
Svarstoma, kad šiaurietiškam slibinui vieta galbūt atsirastų pietinėje miesto dalyje, kurioje yra nemažai erdvių žaliųjų plotų - Sąjūdžio parkas, vadinamasis Simonaitytės kalnas.
Vis dėlto esą nereikia skubėti. Remiantis Klaipėdoje galiojančia Meninių objektų, dailės kūrinių pastatymo ir nukėlimo tvarka, norint pastatyti skulptūrą reikia gauti Architektų ir Dailininkų sąjungų bei Įvaizdžio komisijos pritarimą skulptūros idėjai. Tuomet ir bus galima konkrečiau kalbėti, kur ji galėtų atsirasti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą