Kaip kilo projekto "Pušys Klaipėdai" idėja?
Jei atvirai, tai nėra mūsų idėja. Pirmą kartą tokia mintis kilo danų kilmės veikėjui Georgui Dovydui Kuvertui - jis Neringos smėlynuose dar XIX amžiuje pradėjo sodinti pušis ir tokiu būdu apsaugojo gyvenvietę nuo užpustymo. Vėliau savo pavyzdžiu užkrėtė kitus, pušų vis daugėjo ir šiandien mes turime tai, ką vadiname Lietuvos rojaus kampeliu. Kam išradinėti dviratį? Geriau tiesiog važiuokime juo.
Padidina turto vertę
Kodėl pušys?
Uostamiesčio klimatas - jūrinis. Stiprus vėjas didina šildymo išlaidas, o dar stipresnis griauna infrastruktūrą. Pušys, skirtingai negu lapuočiai medžiai, žaliuoja visus metus, ir tai sulaiko vėją. Jos taip pat pasižymi itin aukštu atsparumu ligoms, kurios būdingos kitiems medžiams. Dėl liekno kamieno bei aukštai esančios lajos neužstoja matomumo ir neapsunkina eismo sąlygų. Pušų aromatas gydo astmą, alerginius susirgimus, stresą, atlieka rekreacinę funkciją. Pušys stiprina pajūrio miesto įvaizdį. Klaipėda neturi jaustis keistoje atskirtyje nuo Neringos, Palangos ar Šventosios. Dėl daugybės teigiamų savybių pušų kaimynystė net iki 40 proc. padidina nekilnojamojo turto kainą rinkoje.
Kaip projektas vystomas?
Kurdami šį projektą supratome, kad bus geriausia, jei jį savanoriškai finansuos patys žmonės. Tokiu būdu jis taps ne primestinis, o išreikš pačių gyventojų pasirinkimą. Klaipėdiečiai galės tiesiogiai kurti savo miestą. Startavome visai neseniai, tačiau jau sulaukėme nemažai dėmesio. Tai tikrai džiugina, ypač turint galvoje tai, kad minios finansavimas, populiarus Vakaruose, Lietuvoje vis dar yra naujas reiškinys.
Kaip įsivaizduojate jo realizavimą?
Labai paprastai - už surinktas lėšas pirksime pušų sodinukus, organizuosime sodinimo talkas, vykdysime kitus būtinus darbus. Jei žmonės mus palaikys ir toliau, manau, visai realu pradėti jau kitų metų pavasarį.
Žmonės ne tik stebės
Kur pušys būtų sodinamos?
Klaipėdoje yra daug keistų, visiškai tuščių vietų. Neprižiūrimos dykynės plyti ne tik miesto pakraščiuose, bet ir centrinėje dalyje. Būtų mano valia - sodinčiau visur. Tačiau dėl tikslių vietų spręs patys gyventojai, namų ūkio bendrijos bei Savivaldybė. Visus norinčius gauti informaciją apie numatomus pušynėlius kviečiame registruotis el. paštu [email protected]. Galėsite ne tik stebėti proceso eigą, bet ir dalyvauti priimant sprendimus dėl pušų sodinimo jūsų rajone (specialiai tam šiuo metu ruošiame interaktyvią elektroninę platformą).
INICIATORIUS. Klaipėdoje gimęs rekreacinių projektų vystytojas Paulius Zaviša siekia pakeisti gimtojo miesto veidą.
Ar derinote iniciatyvą su Klaipėdos miesto savivaldybe? Juk 50 tūkst. pušų iš esmės keistų Klaipėdos veidą, o tai nenumatyta nei miesto strateginiame, nei bendrajame plane. Valdininkai pernai norėjo uždrausti net keletą pušų, kurias vietoje kitų projekte numatytų medžių pasodino verslininkai miesto centre.
Su Savivaldybės atstovais tikrai yra kalbėta. Detalaus derinimo kol kas būti negali, nes paprasčiausiai dar nežinome, kiek pavyks surinkti lėšų ir koks bus pušų kiekis. Esu tikras, kad yra buvę ir tikrai dar bus visokių kuriozų, bet mes vadovaujamės sveiku protu ir neaiškios peripetijos mūsų negąsdina.
Paisys taisyklių
Jeigu miesto valdžia iniciatyvos nepalaikytų, kam būtų panaudotos surinktos lėšos?
Jei atvirai, man labai sunku įsivaizduoti politiką, kuris neleistų žmonėms sodinti pušaičių. Kita vertus, puikiai suprantu, kad įvairūs reikalavimai bei urbanistinio projektavimo taisyklės yra svarbios, ir mes tikrai jų paisysime bei derinsime savo planus su visomis institucijomis.
Pernai Vilniuje dalyvavote savivaldybių tarybų rinkimuose. Ar projektas "Pušys Klaipėdoje" nėra viena iš politinės savireklamos priemonių?
Penkerius metus savo paties iniciatyva kūriau Neries atgaivinimo koncepciją. Norėjau, kad taip ilgai kurtas planas taptų realybe. Todėl įstojau į partiją ir neapsirikau - Neries atgaivinimo projektas pateko į Vilniaus mero darbotvarkę, tačiau jokios partinės veiklos nevykdau, ir, naudodamasis šia galimybe pasisakyti viešai, noriu atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su politika.
INFORMACIJA
Projektą "Pušys Klaipėdai" galima paremti pervedant pinigus į projekto interneto puslapyje www.pusysklaipedai.lt nurodytą sąskaitą. 1 pušis - 2 eurai. Taip pat galima projektui skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir tokiu būdu paremti iš karto 150 pušų sodinimą.
Klaipėdiečiai, kurie investuos daugiau nei 20 eurų arba skirs projektui 2 proc. GPM, bus įrašyti į atminimo lentą, kuri atsiras šalia kiekvieno naujo pušyno.
Vakar projekto organizatoriai buvo surinkę lėšų 1 743 sodinukams. Projekto tikslas - surinkti lėšų 50 000 sodinukų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą