Klaipėdietės istorija padrąsins visas moteris: tik po to, kai ryžosi vienam žingsniui, ėmė gyventi tokį PINK gyvenimą, apie kokį visada svajojo

Grožio studijos atidaryme, įvykusiame praėjusiais metais, vyravo kelionių nuotaika - svečiai buvo pasipuošę vasariška apranga ir havajietiškomis girliandomis. Mėgaudamiesi mobilaus barmeno Rapolo tropiniais kokteiliais, jie linksminosi salsos ir bačatos šokių ritmu.

Įžengęs į šią grožio, sveikatinimo ir pozityvo studiją dažnas pasijaučia tarytum atostogose. Nesvarbu, koks oras už lango, čia tarytum visuomet šviečia saulė – akys raibsta nuo ryškios rožinės spalvos bei ant sienų esančių kurortų piešinių ir egzotiškų augalų.

„Ne kiekvienas sau gali leisti atostogauti po palmėmis tropinėse šalyse – gyvenimo tempas didelis, žmonės užimti arba neturi finansinių galimybių išvažiuoti. Taigi, mano komandos tikslas toks – atėjęs į šį grožio saloną, žmogus turi pasijusti tarytum Havajuose arba tropikuose. Jis turi žinoti, kad šioje grožio kelionėje, kurioje klientus gali aptarnauti net 23 specialistų komanda, viskas įskaičiuota.

O atvykęs pas mus, lankytojas tampa mūsų keliautoju, dėl kurio mes stengiamės taip, kaip dėl keleivių stengiasi gidės ir stiuardesės”, - ambicingą idėją dėstė grožio studijos „Pink&Go“ įkūrėja Gintana.

Be to, kadangi skiriasi žmonių poreikiai, „bilietų“ į grožio kelionę kainos taip pat skirtingos, todėl čia kiekvienas gali rasti tai, ko nori.

Vadinamuosius grožio keliautojus pagal poreikį gali aptarnauti trijų lygių kirpėjai: jaunieji, pažengę ir aukšto lygio specialistai. Grožio studija skirta ir vyrams, ir moterims. „ Be to, čia galima pasimėgauti ir skirtingais masažais, kosmetologija, permanentu, manikiūriu-pedikiūru, auskarų vėrimu, makiažais, blakstienų priauginimu, mezoterapija. „Pink&go“ kelionės yra skirtos visiems“, - šypsosi G. Rubienė. 

Štai Pink&Go kolektyvas pristato savo pozityvios kasdienybės anonsinį filmuką

-Svajonę įkurti grožio saloną savyje pajutote dar tada, kai buvote 18-os metų. Kaip nusprendėte ją įgyvendinti?

-Mokiau žmones kirpėjo amato Klaipėdos technologijų mokymo centre. Galima sakyti, kad studentai man suteikė savo jaunystės žinias, o aš jiems daviau patirtį. Tikrai nemokiau dėl pinigų. Aš jiems pamokas vedžiau kaip seminarus. Ir visas šias žinias jie gavo. Aš noriu, kad jie kuo geriau išmoktų savo profesijos.

Šiuo metu šiame mokymo centre nebedirbu, tačiau grožio studijoje mielai ir toliau mokau visus jaunuosius kirpėjus, kurie svajoja įvaldyti šį grožio meną.

Kaip galiausiai apsisprendžiau išties kurti saloną? Kalbėjau įdomiomis temomis su viena savo studente. Ji prasitarė, kad nujaučia, kai žmonių laukia įdomūs įvykiai. Ir ji man papasakojo, ką mano apie tam tikrus gyvenimo dėsnius. Aš su kiekvienu randu bendrą kalbą, tad man buvo smalsu išgirsti jos mintis.

Taigi, nusprendžiau jos paklausti, ar aš išties turėsiu grožio saloną. Ji vos po sekundės pasakė: „Tu turėsi. Daryk.“ Apie šią idėją prakalbėjome geras 8 valandas. Galiu pasakyti, kad turiu ir be galo išmintingą mamą. Ji man vis sako, kad kiekviena gyvenimo dovana yra kaip saldainis, įvyniotas į problemos poperėlį. Išsivynioji problemą - gauni dovaną.

-Kokį Jums kelią teko nueiti tam, kad galiausiai išvyniotumėte tą problemos poperėlį?

- Prieš tai vis savęs klausdavau, kodėl man taip susiklosto – dirbau tai viename, tai kitame salone, tačiau pastarieji salonai užsidarydavo. Štai dar 2011 metais, kai mokiausi Vilniaus kolegijoje, sulaukiau pasiūlymo iš stilistės Ramunės Vigelės, kuri turėjo grožio saloną. Pasiūlė atvykti pas ją dirbti. Tačiau buvo žiema, reikėjo dar mokytis. Rašiau diplominį darbą. O juk ką darau – tai gerai, arba išvis nieko nedarau.

Taigi, ji manęs palaukė iki pat vasaros. Ėmiau pas ją dirbti. Tai buvo puikus ir stilingas salonas. Iš jo nebūčiau išėjusi, jei nebūtų pasikeitusios aplinkybės. Jame buvo pozityvus kolektyvas, tačiau jis – mažas. Taigi, savininkams nebeapsimokėjo finansiškai to salono išlaikyti. Jis buvo uždarytas, o patalpos – išnuomotos.

Man buvo apmaudu. Tiesiog norėjome išlaikyti pozityvų susiformavusį kolektyvą. 

Vieno iš salono savininkų artimas giminaitis turėjo kirpyklą, ten buvo beveik tuščia, reikėjo žmonių. Mes visos ten tilpom! Žinoma, sąlygos jau buvo kitos, apsisprasti sekėsi sunkiai, tačiau, kita vertus, salono vieta buvo gera – išeidavai ir pasitikdavo „Meridianas“, aikštė, šviesos. Ten dirbau gerus metus. Kilo konfliktas. Ėmė kabintis prie smulkmenų. Ir galiausiai salonas vėl buvo uždarytas.

Tuomet susiradau kitą saloną. Ir ateina 2019 metai. Susidūriau su asmenine drama – teko iškęsti skyrybas su vyru. Tapau liūdna. Mano pusseserė sakė: „Kiek gali verkti? Niekas nuo to nesikeičia. Svajok!“

Ir aš ėmiau svajoti apie saloną. Įsivaizdavau jį mintyse. Mačiau, koks tai salonas, kokios spalvos... Į galvą atėjo ryškiai rožinė spalva! Uodžiau kvapą. Įžvelgiau daiktus.

Prisisvajojau taip, kad 2019 metų sausį po 4 dienų svajonių sulaukiau skambučio iš darbo ir man pranešė, kad tas salonas, kuriame tada dirbau, uždaromas. Ėmiau juoktis. Skambinu savo pusseserei ir klausiu: „O tai nejaugi svajonės taip greitai materializuojasi?“ Atsakė, kad labai realiai svajoju. Abi juokavome.

Tuo metu vis dar gyvenau su vyru. Seniai jam kalbėjau, kad noriu savo salono. Tačiau jis mane vis stabdė. Esu jam dėkinga – jei būčiau gyvendama su juo įsigijusi patalpas, būčiau tiesiog įrengusi paprastą kirpyklą. Taigi, toks likimas – skyrybos suteikė daug skausmo, norėjau nuo jo atitrūkti, skaičiau knygas, tobulinau ir gilinau savo žinias. Staiga kilo mintis savo saloną padaryti tokį, kokio dar nematė Lietuva.

-Ar sulaukėte palaikymo?

-Man paskambino Ramunė Vigelė ir davė paspirtį pamąstymui apie savo saloną. Mane palaikė ir draugai, ir vaikai, ir mokiniai, ir mano tėvai. Aš tuomet supratau – manęs jau nesustabdys niekas.

„Darysiu“, - pagalvojau.

O vasarį vieno restorano pristatyme sutikau draugę, su kuria itin susibičiuliavome, nes mūsų charakteriai labai panašūs – mes pašėlusios, ieškančios laimės, trykštančios energingumu. Tai - Justina Rameikaitė iš Tarptautinio keliautojų klubo. Ir ji mėgsta keliauti. Su ja mes iki šiol keliaujame po pasaulį.

Be to, studentė, apie kurią pasakojau pokalbio pradžioje, man sakė, kad turiu nujausti, ką mėgstu.

O ką aš mėgstu dar be plaukų kirpimo? Ogi keliones! Staiga pajutau, kad tai bus salonas, kuriame bus palmių, flamingų, kurortų vaizdų. Esu girdėjusi, kad vaikai jau prašo savo tėvelių, kad šie juos nuvestų prie mūsų flamingų. Teko ne kartą apsidžiaugti, kai pamačiau, kad vaikai barbena į langus ir šypsosi žvelgdami į juos. Ko gero, jiems taip pat patinka ryškios spalvos, flamingai ir „Pink“ gyvenimas!

-Praėjusių metų sausį buvote Paryžiuje. Šiame salone vyrauja kelionių nuotaika, o tam tikros šio salono detalės – taip pat iš Paryžiaus?

-Kadangi kirpėja dirbu jau gerus 25-erius metus, svečiose šalyse visada domėjausi tos valstybės grožio sritimi, darbo specifika. Taigi, ir į Paryžių vykau tam, kad pasisemčiau naujų idėjų. Vaikščiojau ten, kaip ir visose šalyse, stebėjau, koks yra žmonių stilius, plaukai – galiu juos tiesiog atsisėdusi ant suolelio stebėti. Taip pat tyrinėjau, kokie tie grožių salonai. Ėjau ir kone gėriau visa tai.

Buvo vienas salonas, prie kurio stovėjau ir fotografavau jį. Į mane pro stiklą atsisuko ypač stilingas kirpėjas, kuriam turėtų būti apie 70 metų. Jis šypsojosi ir kvietė mane ateiti į vidų. Kalbėjome su kolektyvu apie valandą. Jie man viską meiliai aprodė, paaiškino. Kirpėjai sužinojo, kad esu kirpėja, kuri pati nori kurti saloną. Taigi, jie paaiškino, kaip sukūrė savo interjerą bei visas detales. 

Prie Klaipėdoje įkurto salono lauke yra staliukas ir dvi kėdės. Tai – detalė, kurios idėja man taip pat kilo būtent Paryžiuje. Jame prie kiekvienos kavinės yra taip pastatyti stalai ir kėdės. Mane tai itin žavi.

Po to buvau ir Barselonoje. Joje įsigijau ir į Klaipėdą parsivežiau kitą aksesuarą, primenantį kelionėse tvyrantį karštį. Tai – vėduoklė. O kai buvau Nicoje, akį patraukė įvairios toje kelionėje šmėžavusios detalės – augalai. Taigi, kelis jų iš Nicos taip pat parvežiau ir į grožio saloną.

Aš pati taip pat esu buvusi Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Turkijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir dar daugybėje kitų šalių. Kai būnu jose, semiuosi ne tik kelionių įspūdžių, tačiau ir idėjų, ką galėčiau iš tos šalies įdiegti salone.

Savo klientams siekiame sukurti kelionių įspūdį, kad į mūsų saloną kone plaukia detalės iš viso pasaulio. Kartais suvenyrų, pavyzdžiui, magnetukų ar kitų smulkmenų, iš įvairių žemės vietų padovanoja net patys klientai. Keliauja ir mūsų komanda, kuri grįžusi į saloną atneša dar daugiau kelionių žavesio. 

-Sakoma, žmonės Lietuvoje nemėgsta eksperimentuoti, kai tema pasisuka apie išvaizdą. Jūs manote, kad mūsų šalyje daug negatyvo, vyrauja pilkos spalvos. Tačiau grįžusi iš svečių šalių, nusprendėte visus tarytum įžiebti, kad žmonės suspindėtų ir čia. Kaip ketinate tai padaryti?

-Aš dažnai einu prieš sistemą. Paaiškinu, kaip įsivaizduoju europietišką stilių, kaip žmogui nereikia bijoti išsiskirti.

Beje, į mano saloną atėję žmonės gali susikurti visiškai naują arba pasikeisti seną savo stilių.

Be to, gaus daugybę naudingų patarimų, o dar ir atsipalaiduos. Stengiamės kurti pozityvią aplinką. Tokią, kuri prilygsta kelionėms. Juk kiekvienam patinka keliauti.