"Mes nekopijuosime to, kas sukurta Neringoje, o eksponuosime savo unikalias vėtrunges, sukurtas pagal originalią koncepciją. Dabar analizuojame vėtrungių eskizus, meistrai ieško tinkamiausių motyvų, diskutuojame dėl jų su istorikais. Norime turėti tokias vėtrunges, kurios būtų ir gražios, ir prasmingos", - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.
Visgi jis pabrėžia, kad Klaipėdos vėtrungės negali kardinaliai skirtis nuo tų, kurios jau yra Neringoje ar Šilutės rajone.
Kaip vieną iš pavyzdžių pateikiama Vėtrungių metų idėjos autoriaus, klaipėdiečio žurnalisto Deniso Nikitenkos kurta vėtrungė.
Istoriniai motyvai
"Kiekviena vėtrungė bus istorijos nešėja, tarsi raktas į senosios Klaipėdos gyvenimą, jos paveldą ir etnokultūrą. Pirmąją vėtrungę tikslingai kūriau kuo aiškesnę. Joje nėra sudėtingų šifrų, paslapčių, tačiau jų tikrai bus kitose vėtrungėse. Mūsų vėtrungėse atsispindi XIX-XX amžiaus vidurio dvasia, nevengiami ir dar senesni, tačiau prasmingi mūsų kraštui motyvai", - teigė D. Nikitenka.
Kiekviena klaipėdietiška vėtrungė kuriama vadovaujantis išlikusia gausia ikonografine, muziejine, istorine medžiaga, net ornamentus stengiamasi naudoti tuos, kurie buvo būdingi Klaipėdos kraštui.
Anot vėtrunges Klaipėdai kuriančio kintiškio vėtrungių meistro Lauryno Juodeškos, senosios Klaipėdos (Memelio) aplinka, istoriniai motyvai, simboliai ir architektūra yra itin dėkingi vėtrungių puošybos elementams kurti.
"Prieš tai nebuvau kūręs nė vienos klaipėdietiškos vėtrungės, todėl priimti šį iššūkį buvo labai įdomu. Mane maloniai nustebino tai, kad Klaipėdos istorijos vingiai, juos lydintys vizualiniai elementai yra labai turtingi. Vėtrungių simboliai yra pagrįsti, jose beveik nėra išgalvotų dalykų, todėl kiekviena vėtrungė tampa tarsi istorijos pasakotoja, primenanti apie išties įdomią, savitą, turtingą senąją Klaipėdą ir jos gyventojus", - pasakojo L. Juodeška.
Naudinga edukacijai
D. Nikitenkos kurtos vėtrungės priekyje (priešvėjinėje dalyje) pavaizduotas 1858 m. mūsų mieste statytas barkas "Marie Jane".
"1868 metais uostamiesčio laivyną sudarė 98 burlaiviai, o "Marie Jane" buvo vienas garsiausių", - teigė vėtrungės autorius.
Vidurinėje dalyje - heraldiniai, identiteto simboliai: ryškiausias - uostamiesčio herbas, kurio motyvas panaudotas iš Klaipėdos (Memelio) karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto magistrato antspaudo.
"Viduriniojoje vėtrungės dalyje panaudojau Mažosios Lietuvos vėliavos spalvų gamą. Žalia žuvelė viduryje yra aliuzija į žaliais agurkais kvepiančias stintas", - aiškino vėtrungės autorius.
Galinėje, pavėjinėje dalyje virš juodos ir baltos spalvų stačiakampio formos Klaipėdos ženklo vaizduojamas žvejys su žvejiškais atributais - plačiakrašte kepure "ziudveste", pypke ir prijuoste. Šalia žmogaus - kuklus etnokultūrinis trobesys, Klaipėdos priemiesčio simbolis. Už namuko - senasis, 1945 m. susprogdintas ir nebeatstatytas Klaipėdos švyturys. Už jo - klaipėdietišką identitetą pabrėžiantys fachverkiniai pastatai: Dramblio namas, simbolizuojantis tai, kas prarasta (šis pastatas buvo sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą ir nebeatstatytas), ir iki šiol senamiestį puošiantis statinys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą