Beje, diskusijos dėl J. Lėbarto atminimo įamžinimo vyko jau praėjusiais metais. Istorinės asmenybės atminimu rūpinasi Vakarų (jūros) šaulių 3-ioji rinktinė ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius.
Iš pradžių buvo prašoma, kad atminimo lentelę būtų galima kabinti ant Klaipėdos koncertų salės pastato Šaulių g. 36. Tačiau pernai rugsėjį šį klausimą svarstę Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos nariai tokiai idėjai nepritarė. Esą su ta vieta J. Lėbartas nieko bendro neturėjo.
"Suprantu užmojį įamžinti visus Tilžės akto signatarus, bet jei pritempsime, darysime profanaciją", - tuomet pabrėžė istorikė doc. dr. Silva Pocytė.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto Vido Pakalniškio, kitos vietos paieškos vyko gana ilgai. Buvo konsultuojamasi su istorikais, kol galų gale nuspręsta, kad atminimo lentelę, skirtą šiai iškiliai asmenybei įamžinti, būtų geriausia kabinti ant Tiltų g. 16 pastato.
"Ši vieta istoriškai susijusi ir su Šaulių sąjungos Klaipėdos būrio kūrimosi pradžia ir su Jurgiu Lėbartu. Dabartinis Tiltų g. 16 esantis pastatas 1923-1938 m. buvo numeruojamas Friedricho Vilhelmo gatvės 35/36 numeriu. Istoriniuose šaltiniuose - tiek spaudoje, tiek Šaulių sąjungos kūrimosi dokumentuose, randama pažymėta, kad šiame pastate 1923 m. gegužės 15 d. veikė Šaulių sąjungos raštinė, kuri buvo įsikūrusi Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto būstinėje (1923-1924). Šiame pastate dirbo J. Lėbartas, kuris buvo Gelbėjimo komiteto vicepirmininkas ir kartu Šaulių sąjungos kūrėjas. Paskui Šaulių sąjunga išsikraustė į kitas patalpas", - motyvus iš dokumentų citavo V. Pakalniškis.
Beje, šis pastatas yra perstatytas. Dabar jame įsikūręs prekybos centras "Kiras".
Priminsime, kad J. Lėbartas (1879-1944 m.) buvo vienas aktyviausių lietuvininkų, kuris siekė Mažąją Lietuvą sujungti su Didžiąja Lietuva, taip pat rūpinosi lietuvybės išsaugojimu šiame krašte. Be to, buvo šaulys, įkūrė Šilutės šaulių kuopą, buvo 1918 m. Tilžės akto signataras, o už nuopelnus Lietuvai apdovanotas medaliais, ordinu.
Savivaldybės tarybos prašoma pritarti iniciatyvai įamžinti ir buvusio Lietuvos jūrų laivininkystės įkūrimo iniciatoriaus ir ilgamečio vadovo Alfonso Ramanausko (1929-1998 m.) atminimą Klaipėdoje. Tokią iniciatyvą pareiškė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyrius.
Pasak V. Pakalniškio, atminimo lentelę norimą kabinti ant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastato, J. Janonio g. 24.
Didžiausias A. Ramanausko nuopelnas yra tas, kad jis inicijavo Lietuvos jūrų laivininkystės (LJL) įkūrimą ir 20 metų jai sėkmingai vadovavo. Jam vadovaujant LJL labai prisidėjo ir prie miesto infrastruktūros plėtojimo, finansavo daugelio naujų pastatų statybą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą