Klaipėdos institucijos sutarė greitinti procedūras stambiems investuotojams
Klaipėdos institucijos sutarė greitinti procedūras stambiems investuotojams

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra VšĮ „Klaipėda ID“ pasiekė geranorišką susitarimą su 20 skirtingų viešojo sektoriaus institucijų ir 7 Klaipėdos miesto savivaldybės skyriais, pagal kurį stambiems investuotojams bus apie 4 kartus sutrumpintas šiuo metu vienas biurokratiškai nelanksčiausių procesų – statybą leidžiančių dokumentų išdavimas. Nors ši „žaliojo koridoriaus“ iniciatyva pirmiausia konstruota siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, ji galios ir Klaipėdoje investuojančiam Lietuvos kapitalo verslui.

Klaipėdos institucijų susitarimas numato paspartintas statybas leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras verslams, savivaldybės teritorijoje investuosiantiems ne mažiau kaip 3 mln. EUR ir sukursiantiems bent 20 darbo vietų. Susitarimas pasiektas be teisinių reglamentų pakeitimo ir grįstas glaudesniu bendradarbiavimu tarp kelių dešimčių institucijų. „Klaipėda ID“ atkreipia dėmesį, kad klaipėdietiškas „žaliasis koridorius investuotojams“ tiesiogiai nėra susijęs su 2021 m. nacionaliniu lygiu įsigaliosiančiu investicijų ir pelno mokesčių įstatymų paketu, tačiau taps papildomu Klaipėdos konkurenciniu pranašumu ir galios mažesnėms investicijoms.

„Statybų organizavimo srityje veikia daugiau kaip 300 aktualių poįstatyminių teisės aktų, o kai kurie statybos organizavimo procesai praktikoje užtunka gerokai ilgiau nei numatyta įstatymuose. Dėl sudėtingo biurokratinio aparato ir per ilgų procedūrų kai kuriais atvejais projektai gali užsitęsti iki poros metų, o tai investuotojams kainuoja milijonus, neatsiranda darbo vietos, krenta viso miesto, regiono ar šalies patrauklumas. Konkuruodami pasaulinėje arenoje ir siekdami pritraukti vertę kuriančius investuotojus, sukūrėme instrumentą, kuris sutaupys tiek brangaus laiko, tiek pinigų“, – sako „Klaipėda ID“ vadovė Eglė Songailienė.

Pasak jos, susitarimo esmė yra siekis atlikti procedūras ir patvirtinti dokumentus ne, kaip įprasta, institucijoms išnaudojant visą numatytą laiką iki paskutinės minutės, o maksimaliai greitai ir kokybiškai. Taip pat, sutarta vengti neretų situacijų, kuomet dokumentai grąžinami su viena pastaba ar radus vieną trūkumą, o jį ištaisius toje pačioje institucijoje randama nauja klaida. Todėl įstaigos sutarė siekti nuosekliai peržiūrėti dokumentus ir vienu sykiu informuoti interesantą apie visus trūkumus.

Tarp „žaliojo koridoriaus investuotojams“ partnerių yra ir daugiau kaip 40 investuotojų ir 6000 darbuotojų vienijanti Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ).

Nors susitarimas galios visoje miesto teritorijoje, LEZ valdymo bendrovė būsimų investuotojų vardu pasižadėjo iš anksto konsultuotis su institucijomis (kur tai neprieštarauja institucijų vidaus tvarkoms), atsižvelgti į jų keliamus reikalavimus ir kitaip bendradarbiauti, kad vėliau peržiūrai teikiamas statinio projektas turėtų kuo mažiau netikslumų, o statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese institucijos galėtų suveikti daug efektyviau nei įprasta tokio proceso metu.

„Klaipėdos LEZ jau pastaruosius penketą metų orientavosi į greitos verslo pradžios sprendimus, todėl jų svarbos suvokimas ir realūs darbai savivaldybės bei viešojo sektoriaus įstaigų lygiu neabejotinai sustiprins viso miesto pozicijas investicijų žemėlapyje“, – tvirtina Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas teigia, kad šiuo susitarimu verslą prižiūrinčios institucijos pademonstravo strateginį požiūrį į vertę miestui.

„Žinoma, greitesnės procedūros automatiškai nereiškia kompromisų tvarumui ar darniai plėtrai. Tačiau jei sklandžiau dirbdami galime sau, verslui ir klaipėdiečiams sutaupyti kelias savaites, mėnesius ar ketvirčius – privalome pasinaudoti tokiomis galimybėmis ir jų dėka siekti pritraukti daugiau inovatyvių ir vertę kuriančių gamintojų. Džiugina ir tas faktas, kad šios iniciatyvos svarba buvo vienodai suvokta, įvertinta ir įgyvendinta visiškai skirtingų pavaldumų institucijų bei jų atstovų, o tai įkvepia tikėjimui, kad išskirtinai visam miestui ir jo plėtrai svarbiems sprendimams įgyvendinti gebama ir susitarti, ir susivienyti“, – sako V. Grubliauskas.

Klaipėdos „žaliojo koridoriaus investuotojams“ susitarimas pernai buvo testuojamas su Vokietijos polimerų kompanijos „REHAU“ projektu Klaipėdos LEZ. Pirmoje metų pusėje paskelbus apie plėtros uostamiestyje planus ir projekto vystytojo konkursą, jau spalio pabaigoje, nepaisant pandemijos ir projekto specifikos, gamykla turėjo statybos leidimą ir galimybę pradėti realius darbus. Pasak E. Songailienės, šis pilotinis projektas laikytinas sėkmingu, tačiau dešimtys susitarime dalyvaujančių uostamiesčio įstaigų toliau darys išvadas, derins procesus ir grafikus bei toliau tobulins institucijų koordinaciją siekiant vertės investuotojams ir visuomenei.

Susitarime dalyvauja Klaipėdos miesto savivaldybė ir 7 jos skyriai, Aplinkos apsaugos agentūra, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, AB „Eso“, AB „Telia Lietuva“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Gatvių apšvietimas“, AB „Litgrid“, Valstybinėje energetikos reguliavimo taryba, AB „Klaipėdos energija“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, Neįgaliųjų pritaikymo aplinkai agentūra, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos transporto saugos administracija, AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Miesto energija“, Radiacinės saugos centras, Naujienos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija bei Klaipėdos rajono savivaldybė.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder