Ir jie ją turi, yra susitelkę dėl žmogaus ir bendruomenės. Šiandien pasakojame apie tai, kokie besibaigiantieji metai buvo Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojams, savo klientams paruošusiems per 400 kalėdinių dovanėlių. Kai pritrūko pinigų kūčiukams, padėjo geri žmonės. Šiemet centrą sušildė savanorystės proveržis.
"Centro darbuotojai, jų artimieji, kaimynai, Klaipėdos universiteto studentai, kiti atsakingi klaipėdiečiai per Blusų turgų paaukojo daugiau nei 1 200 Eur kalėdinėms dovanėlėms. Kai rengėme jas, pritrūkome pinigų kūčiukams. Bet pas mus praktiką atliko Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai, tai jie patys organizavo akciją ir surinko lėšų. Labai džiaugiuosi, kad visi mūsų klientai prie šventinio stalo mėgausis arbata, juodu šokoladu ir kūčiukais", - prisipažįsta Pagalbos į namus skyriaus vadovė Sigita Beržinienė.
"Norisi padaryti dar daugiau, pateisinti bendruomenės lūkesčius, turime puikią komandą, kuri dirba nuoširdžiai 5 dienas per savaitę. Tik viena paslauga teikiama ir šeštadieniais, kai pavėžėjame ir palydime klaipėdiečius į hemodializės procedūras. Paslaugų šeštadieniais ir sekmadieniais neteikiame ne todėl, kad nenorime, bet todėl, kad paprasčiausiai trūksta lankomosios priežiūros darbuotojų, kita vertus, darbuotojai irgi turi turėti teisę į poilsį", - sako Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė.
Trūksta darbuotojų, transporto priemonių
Per 9 šių metų mėnesius vien tik centro Socialinių paslaugų poreikio ir kokybės vertinimo skyrius gavo beveik 1 900 naujų prašymų suteikti bendrąsias socialines paslaugas: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, transporto, lydėjimo, sociakultūrines, aprūpinimo drabužiais, avalyne, techninės pagalbos priemonėmis ir kt. paslaugas.
Pavyzdžiui, teikdami sociakultūrinę paslaugą "Gyvenimas spalvotas kaip mozaika" darbuotojai kartu su klientais vyko į Šv. Pranciškaus onkologijos centrą, kur dėliojo mozaiką, kartu meldėsi. Kitas senjorams ir negalią turintiems žmonėms patikęs renginys - "Gintaro kelias", per kurį jie galėjo susipažinti su renovuoto Palangos gintaro muziejaus ekspozicija ir dalyvauti edukacinėje veikloje.
DOVANĖLĖS. Pagalbos į namus skyriaus darbuotojos su savo vadove Sigita Beržiniene (pirma iš kairės) pakuoja kalėdinės dovanėlės visiems centro klientams. Prie dovanėlių pirkimo prisidėjo rėmėjai, aukojo ir patys centro darbuotojai. Maišeliuose ir šokoladas, ir arbata, ir kūčiukai, ir žaisliukas, ir kt. Tikimasi, kad iki Kalėdų jas gaus visi jų laukiantieji.
Pasiskundus bendruomenės nariams, skyriaus darbuotojams tenka skubiai vykti į apleistus būstus, kuriuose kaupiamos šiukšlės, nesilaikoma higienos normų, sklinda nemalonus kvapas. Šiemet buvo net 76 kriziniai pagyvenusių arba turinčių negalią asmenų atvejai ir visiems jiems reikėjo arba reikia pagalbos "čia ir dabar". Jau sudarome vykimų į apleistus klaipėdiečių būstus eilę, nes nespėjame. Manau, taip yra todėl, kad daugėja paliktų vienišų ir apleistų senelių, kurių vaikai, kiti artimieji gyvena užsienyje ar kitur Lietuvoje. Liūdna padėtis, kai paprastos socialinės pagalbos poreikis auga, o naujų pareigybių neskiriama, vidiniai resursai jau išsemti. "Skyriuje dirbantiems 6 socialiniams darbuotojams ir dviem jų padėjėjams tenka didžiulis emocinis krūvis, nes turime padėti beveik 1 200 klaipėdiečių. Taigi mums reikia daugiau darbuotojų pareigybių, nes vos spėjame suktis", - sako skyriaus vadovė Rasa Zeniauskienė.
Skyriaus darbuotojai bendradarbiauja su policija, Psichikos sveikatos centru, kitomis institucijomis ir teisiniais būdais bando spręsti ir tokias problemas. Nuvykę į apleistus butus, darbuotojai randa žmonių, visiškai neturinčių ko valgyti - jų šaldytuvai tušti, butuose pilna iš konteinerių prisinešto "gėrio", t. y. ir maisto, ir įvairiausių gyvių: blusų, tarakonų, pelių.
Pasirodo, vienas garbaus amžius klaipėdietis net 10 metų negavo jam paskirtos senatvės pensijos, kita moteris negavo jos daugiau nei 4 metus ir niekas jų neieškojo. Kai gauname žinią apie tokius asmenis ar šeimas, žinome, kad dažniausia rasime klaipėdiečius giliame skurde. Ir tikrai - jau lipdami laiptais jaučiame skurdo kvapą. Socialiniams darbuotojams tenka pradėti nuo nulio, tokie asmenys neturi asmens dokumentų, jų butuose baisi netvarka, bet tokie asmenys ar šeimos nenori priimti pagalbos, nes tai, ką jie būna sukaupę savo butuose, laiko turtu.
Reikia sutvarkyti asmens dokumentus, pensijas, socialines išmokas, lydėti tuos asmenis pas antstolius. Dabar jau tenka organizuoti butų valymą, remontą. Šiemet iš Savivaldybės gautos lėšos, pasamdyta įmonė ir jau sutvarkyti du butai, o suradus rėmėjų, šie ir kiti skurstantys klaipėdiečiai aprūpinti baldais, kitais jiems svarbiais reikmenimis.
DARBUOTOJOS. Socialinių paslaugų poreikio ir kokybės valdymo skyriaus vedėja (kairėje) vadovė Rasa Zeniauskienė. ir vyr. socialinė darbuotoja Karolina Kvietkauskaitė.
"Nėra taip, kad vieną kartą nuvažiuojame pas žmogų, ir viskas. Su vienu atveju kartais dirbame 2-3 metus, nes būna labai daug problemų: tai mokesčiai nesumokėti, tai skolos milžiniškos ir nenoras ką nors keisti", - aiškino skyriaus vyr. socialinė darbuotoja Karolina Kvietkauskaitė.
Centras turi 4 automobilius, kuriais klaipėdiečiams teikiamos transporto paslaugos, t. y. senyvo amžiaus asmenys, vaikai, turintys negalią, nuvežami į sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigas, įvairius renginius. Trys turimi automobiliai visiškai susidėvėję, o vienas jų nuo 2006 metų yra nuvažiavęs daugiau nei 800 tūkst. kilometrų. Džiaugiamės 2018 metais įsigytu automobiliu ir turime vilčių, kad bus skirta lėšų nors vienam automobiliui nupirkti 2020 metais.
Tikslas - padėti likti namuose
Pagalbos į namus skyriaus vadovė S. Beržinienė pasakojo, kiek daug ir kokių įvairių paslaugų reikia teikti klaipėdiečiams: nupirkti parduotuvėje maisto ir nunešti tiems, kurie gali pasigaminti valgyti patys, tiems, kurie to negali, maistas gaminamas namuose, o jeigu nebegali pavalgyti, tai esi pamaitinamas. Pasak skyriaus vadovės, paklausiausia paslauga yra maitinimo organizavimas.
Einama su klientais pasivaikščioti, mat senyvo amžiaus žmonėms reikia palydovo, nes kartais jie neišlaiko lygsvaros, bijo neberasti namų. Anot S. Beržinienės, dauguma skyriaus klientų jau nebegali išeiti iš namų. Be abejo, atliekami ir asmens higienos darbai: maudymas, nagų sutvarkymas ir pan. Didelė problema yra su tais, kurie kaupia namuose visokias šiukšles. Viena moteris daugiau kaip dešimt metų viską kaupė ir neleido išvalyti buto. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, socialiniai darbuotojai organizuoti buto išvalymo ar jį išvalyti negali, jeigu žmogus nesutinka. Kai tai moteriai bute beliko vienas metras ploto, kai ji nebegalėjo jame gyventi, kai nebegalėjo paeiti ir visi nuo jos nusisuko, tik tada sutiko, kad būtų išvežtas visas jos per gyvenimą sukauptas turtas.
Kita vertus, kodėl bendruomenės nariai tiek ilgai tyli, o kur dar šeimos nariai, kurie paveldės būstą ir kitą turtą. Beje, iš šios moters buto išnešta ir išvežta apie 5 tonos šiukšlių ir jai nebuvo nustatytas Diogeno ar kitas sindromas, ji pripažinta veiksni, nors, pasak kitos įstaigos socialinių darbuotojų, tik "sumenkę" jos tvarkymosi įgūdžiai.
Skyriaus vedėja pasakojo, kad ieškoma būdų, kaip spręsti šią problemą. Kartais net kreipiamasi į prokuratūrą, kad žmogus būtų laikinai pripažintas neveiksniu, ir per tą laikotarpį sutvarkomas butas, tačiau toks administracinis veiksmas yra priešingas socialinio darbo esmei ir tai tikrai nėra tarpininkavimo ar atstovavimo paslauga, kuri turėtų būti teikiama asmeniui sutikus.
Pagalbos į namus skyriaus darbuotojai suteikia senyvo amžiaus asmenims saugumo jausmą, nes jie bijo, kad dėl sveikatos kas nors atsitiks ir niekas apie tai nesužinos, nenori numirti vieni ir kad juos rastų po mėnesio. Žinoma, pasitaiko atvejų, bet labai retai, kai niekas nebeatidaro durų, tenka kviesti policiją, ugniagesius. S. Beržinienė pasidžiaugė, kad vis dėlto dažniausia dar spėjama iškviesti greitąją pagalbą ir padėti. Lankomi tokie žmonės jaučiasi reikalingi, būna pasveikinti ir su gimtadieniu, Kalėdomis, Velykomis. Jiems teikiamos sociokultūrinės paslaugos - organizuojamos įvairios kelionės, pavyzdžiui, vasarą jie vyko į atsinaujinusį Lietuvos jūrų muziejų.
"Mūsų tikslas - padėti likti žmogui namuose ir kuo ilgiau būti savarankiškam, neprarasti įgūdžių, kad nereikėtų važiuoti į specialiąsias įstaigas. O kai kuriems žmonėms, kurių gyvenimo būdas dėl skurdo ar apleistumo buvo kitoks, įgūdžius ugdome, mokome, kaip tvarkytis namus, gamintis valgį. Pastebėjau, kad kuo labiau žmogui reikia tokios pagalbos, tuo nenoriau jie ją priima - jiems yra gerai taip, kaip yra. Šis procesas gana ilgas, jeigu pavyksta, tada pats žmogus džiaugiasi, kad senatvėje gyvena oriai. Tokios akimirkos džiugina ir mus", - sako S. Beržinienė.
Eilės socialinėms paslaugoms ilgėja
Pasak Pagalbos į namus skyriaus vedėjos S. Beržinienės, žmonių, kuriuos reikia lankyti namuose, daugėja tiesiog geometrine progresija, todėl ilgėja eilės (eilėje šiuo metu yra daugiau nei 100 asmenų), nes skyrius jau nepajėgus patenkinti poreikių. Ir vėl trūksta lankomosios priežiūros darbuotojų. Džiugi žinia, kad Savivaldybė nuo Naujųjų metų žada skirti skyriui kelis papildomus etatus.
Darbas labai sunkus, atlyginimai nėra dideli, tad rasti norinčiųjų dirbti tokį darbą tikrai sunku. Bet yra ir tokių darbuotojų, kurie jį dirba 20 ir daugiau metų. Pasak S. Beržinienės, šiame darbe labai svarbu norėti padėti žmonėms ir turėti didelę širdį.
Nemažai socialinių darbuotojų, baigusių universitetus ir kolegijas, nenori dirbti to darbo. "Geras socialinis turi ne tik gebėti padaryti daugelį dalykų, bet ir mokėti bendrauti su žmonėmis, juos mylėti. Labai svarbu, kad mūsų darbuotojai neperdegtų, todėl džiaugiamės, kad jiems organizuojami įvairūs mokymai, supervizijos, socioedukaciniai užsiėmimai, o laisvu laiku - kelionės, sveikatinimo ir kiti renginiai", - sakė skyriaus vadovė.
ATVIRUKAI. Centro direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams Eglė Buivydaitė (kairėje) ir administracijos vyr. specialistė Roberta Tamavičiūtė džiaugiasi darbuotojų padarytais kalėdiniais atvirukais.
Dienos socialinės globos skyriaus vadovė Renata Kulbokaitė pasakojo, kad jos skyriaus darbuotojai tenkina nuolatinės slaugos reikalingų žmonių poreikius. Klientai - ir suaugusieji pagyvenę žmonės, ir turintieji negalią. Skyriuje dirba specialistų komanda, tarp jų ir slaugytojos, kinezeterapeutai, masažuotojai ir kt. Ir šio skyriaus vadovę jaudina tai, kad pacientai turi laukti eilėje. Šiuo metu dienos socialinės globos asmens namuose laukia 14 slaugos poreikių turinčių klaipėdiečių, nors šių paslaugų jiems reikia dabar. Deja, eilė pasistūmėja tik tada, kai žmogus numiršta ar apgyvendinamas globos namuose.
Šiuo metu Socialinės paramos centre praktiką atlieka moksleiviai iš Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro, tad tikimasi, kad papildomi darbuotojai bus greitai surasti. "Svarbiausia, kad jie turėtų didelę širdį ir norėtų padėti žmogui. Jeigu nesugebėsi bendrauti, nebūsi švelnus, nuoširdus, tau gali nieko neišeiti. Neretai mūsų klientams reikia ir psichologinės pagalbos, nes jie sunkiai išgyvena susirgę, kaip ir jų artimieji, su kuriais dirbti dažnai netgi sunkiau nei su sergančiaisiais. Mūsų specialistų komanda teikia paslaugą tam, kad slaugantieji artimieji galėtų kiek atsikvėpti, dirbti ir išlikti darbo rinkoje. Labai stengiamės ir juos įtraukti į slaugos procesą, dirbti kartu, kad jie neatsiribotų užsisakę paslaugą, nors būna ir tokių atvejų", - sakė R. Kulbokaitė.
Profsąjunga turi kritinių pastabų
55 proc. centro darbuotojų yra profsąjungos nariai. "Džiaugiamės, kad merui Vytautui Grubliauskui pavedus Savivaldybės administracija 2018 metų rudenį vis dėlto surado galimybę gerokai padidinti darbo užmokesčio fondą, todėl darbo užmokestis 2018 metais didėjo apie 100 Eur. Manome, kad mūsų politikams reikėtų nesustoti, nes Klaipėdos miesto socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesti gerokai atsilieka nuo Vilniuje ar netgi Klaipėdos rajone dirbančiųjų darbo užmokesčio.
Mūsų atlyginimai nuo 2017 metų susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies (skatinamoji dalis), o pastarąją gauna tie, kurių veikla įvertinta gerai ar labai gerai. Absoliuti centro darbuotojų dauguma taip ir buvo įvertinti už 2018 metais atliktas užduotis, kai jie aktyviai įsitraukė į centro veiklas, dalyvavo įvairiuose mokymuose, kurių nemažą dalį organizavo centro administracija. Jo direktorė inicijavo ir kartu su komanda parengė projektus, kuriuose mokymai yra nemokami, organizavo konferencijas, gerosios patirties mainų vizitus, diskusijas, surado ir parekomendavo kitus nemokamus mokymus.
Kai norėdavome kompetenciją tobulinti daugiau, tekdavo susimokėti ir patiems. Ačiū Dievui, kad centro direktorė, į kurią galime kreiptis vardu, nuoširdžiai rūpinasi ne tik mūsų darbo sąlygomis, pvz., kai reikia "pastovi" už mūsų atlyginimus, nuperka kompiuterių, ergonomiškų kėdžių ir pan., bet ir rūpinasi psichosocialine aplinka ir mūsų emocine gerove, suorganizuoja supervizijas socialiniams darbuotojams ir tiems darbuotojams, kurie yra arčiau klientų ir dėl jų neretai nevaldomų emocijų (pykčio, nuolatinio nusivylimo, kaltinimų) pavargsta. Ir širdžiai atgaiva - poilsio dieną kartu su kolegomis aplankyti kurį nors Lietuvos dvarą, pabendrauti neformalioje aplinkoje", - pasakojo profsąjungos pirmininkė Natalija Solovjova.
Centrą sušildė savanorystė
"Klaipėdos socialinės paramos centre - 128,25 pareigybės, dirba 136 darbuotojai, iš kurių daugiau nei 100 socialinių paslaugų srities darbuotojai, kiti - sveikatos priežiūros specialistai ar bendrosios veiklos darbuotojai", - sakė centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Eglė Buivydaitė.
Ji pasidžiaugė, kad centre praktiką atliko kelios dešimtys praktikantų iš Klaipėdos universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos, profesinio mokymo centrų ir 15 savanorių, kurie ne tik aktyviai įsitraukė į atvirukų klaipėdiečiams darymą. Penki Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai savanoriai padėjo tvarkyti apleistus butus. "Turime ir gražią savanorystės patirtį, kai jaunas vyras Andrius Simaitis, studijuojantis psichoterapiją, vakarais veda savipagalbos užsiėmimus centro darbuotojams", - teigė E. Buivydaitė.
Centro direktorė D. Stankaitienė labai vertina tai, kad užsimezgė šilti santykiai su Klaipėdos ROTARY klubo "Aditė" sesėmis. "Šio klubo prezidentė Diana Šileikienė, projektų koordinatorė Rūta Lalienė inicijavo projektą "Augu ir senstu", kurio socialiniai partneriai esame mes. Trisdešimt klubo sesių išsirinko tiek pat mūsų rekomenduotų vienišų senjorų ir juos lanko. Kai reikia bendrauja arba palaiko kitaip, pvz., nuperka šildytuvą, patalynę, užuolaidas, čiužinį. Senolių jau aplankyta daugiau kaip 10. Už šią iniciatyvą širdingai dėkojame prezidentei D. Šileikienei ir visoms sesėms. Manau, kad rotariečių atsisukimas į senyvo amžiaus klaipėdiečius, įtraukiant į šią veiklą ir jaunimą - pas senolius jos eina kartu su vaikais, yra ypač gerbtinas dalykas", - sakė centro direktorė.
Kita vertus, Klaipėdos mieste yra ir kitų iniciatyvų padėti vienišiems senjorams ar negalią turintiems asmenims. Jos yra skatintinos, jeigu nepažeidžia tų asmenų teisių ir lėšos renkamos teisėtai.
Jau ketveri metai centro darbuotojai kaip savanoriai dalyvauja socialinės atsakomybės akcijoje "Būk pirmūnas", kurią nuoširdžiai koordinuoja Žymantas Sinkevičius. Šiemet mokyklinių prekių buvo surinkta tiek, kad buvo galima sudaryti mokyklinius krepšelius 75 moksleiviams.
"Norime padėkoti ir VšĮ "Trenkturas", organizuojančiai sveikos gyvensenos žygius ne tik Lietuvoje. Šios įstaigos dėka galėjome mūsų klientus paremti ekologišku maistu", - sako centro vadovė.
Gyvenimas be pipirų, druskos būtų nuobodus
Centras nuolatos investuoja į savo darbuotojus ir kelia reikalavimus ne tik jų kompetencijai, bet ir etinius reikalavimus. "Trejus metus su advokatų pagalba įrodinėjome, kad teisėtai atleidome lankomosios priežiūros darbuotoją, šiurkščiai pažeidusią darbo drausmę ir socialinių paslaugų srities darbuotojų etinius principus. Laimėjome visų lygmenų teismus, bet vis dar įstaiga ir aš, kaip vadovė, esame šmeižiami, rašomi skundai žiniasklaidai, pvz., laidai "Srovės". Dėkoju advokato Henriko Mackevičiaus ir partnerių kontoros komandai už įvairiapusę pagalbą ir sukurtą teisminį precedentą, įrodantį, kad socialinių paslaugų srities darbuotojas negali turėti turtinių santykių su klientu.
Pernai keli centro darbuotojai kreipėsi į STT ir lapkričio pabaigoje prieš mane, kaip įstaigos vadovę, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis buvo nutrauktas šiais metais balandžio pradžioje, nes nebuvo veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šiemet rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais įstaiga ir darbuotojai, t. y. vadovė, buvo užpulti naudojantis juodosiomis technologijomis, jie buvo ir vis dar yra žeminami, jiems grasinama susidoroti socialiniame tinkle "Facebook". Ir viskas vyksta tik dėl to, kad viena darbuotoja buvo paprašyta atsiskaityti už kliento vardu renkamas lėšas, kliento duomenų viešinimą pažeidžiant ES asmens duomenų apsaugos reglamentą. Keisčiausia, kad tai daro asmenų grupė, rinkusi lėšas arba įgyvendinusi jų vadinamuosius "projektus", o tame procese proaktyviai dalyvauja asmenys, save vadinantys žurnalistais. Darbuotojai ir savanoriai neteisėtai buvo filmuojami ir fotografuojami, kai jie tvarkė vieną iš šiame straipsnyje minimų butų.
Kuriamos sąmokslo teorijos, kaip įstaigos direktorė taiko "mobingą", perka kompiuterius, supervizijas, kurios socialiniams darbuotojams privalomos pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, perka darbuotojams kėdes, o rašant apie jas atvirai tyčiojamasi iš didesnį svorį turinčių asmenų. Tie patys asmenys, šventai įtikėję savo tiesa, rašo skundus į įvairias institucijas, paduoda ieškinį į teismą dėl šmeižto, kuris atmetamas.
Savivaldybėje įstaigos vadovei pataria paduoti ieškinį už šmeižtą, advokatai sako, kad neverta teptis rankų, bet niekas nesako, kad duos lėšų, laiko ir, suprantama, sveikatos. Visa tai atima daug laiko ir energijos, bet tuomet konsoliduojame asmenines ir komandines pajėgas. Kita vertus, net būdami tokiame profesinės įtampos lauke sugebame parengti projektų paraiškas: 2018 m. birželį įstaigai patvirtinamas metodinio centro statusas (tokių centrų Lietuvoje - tik penki), 2019 m. pabaigoje centras atrenkamas EQUASS ASSURANCE sertifikavimui, kuris prilygsta ISO standartizavimui, bet yra taikomas socialinių paslaugų ir reabilitacijos sritims.
Auga poreikis socialinėms paslaugoms, augame ir mes
"Man džiugu, kad mūsų komanda auga ir stiprėja, kad auga teikiamų paslaugų įvairovė ir kad galime nuoširdžiai teigti, jog Klaipėdos miestas yra atsgręžęs į senus, pagyvenusius ir negalią turinčius žmones ar per mūsų organizaciją, ar per kitas, ar pirkdamas socialines paslaugas, o bendruomenė yra sutelkta, norinti padėti.
Prieš šventes norėtųsi padėkoti Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui už šiltą bendravimą ir palaikymą, už tai, kad išgirdo socialinius darbuotojus. Pernai jų atlyginimai gerokai padidėjo, pridėta po 100 eurų, šiemet vėl kiek pridėta. Mūsų centre darbuotojų atlyginimai nėra patys mažiausi. Tie, kurie buvo labai gerai įvertinti, gavo premijas gegužę, o tokių buvo 59. Ir šiemet žmonės bus paskatinti už svarbių užduočių atlikimą, kai jie aktyviai dalyvavo centro socialinės atsakomybės veiklose, teikė pagalbą seneliams ne darbo metu, už savo šeimos narių ir draugų įtraukimą į šią veiklą", - sakė D. Stankaitienė.
VADOVĖ. Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė džiaugiasi, kad šiemet centrą sušildė savanorystė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą