Klaipėdos miestas sugrįžo į viduramžius

Klaipėdos miestas sugrįžo į viduramžius

Jūros švente renginiai Klaipėdoje nesibaigė. Pirmadienį miestas minėjo jau 764-ąsias miesto įkūrimo metines. Šia proga Mažosios Lietuvos istorijos kiemelis virto miesto įkūrimą menančia vieta.

Šventė prasidėjo folklorine „Krikragaa“ muzika bei archajiškais žaidimais. Staiga pasirodęs lengvas lietus žiūrovų neišbaidė ir buvo sutiktas lyg pagonių dievo Perkūno palaiminimas.

Po to prasidėjusios baltų, vikingų bei riterių kovos buvo palydimos ne tik žiūrovų juoku, bet ir susirūpinimo šūksniais, sukeltais stiprių nesuvaidintų smūgių. Turnyro metu kovų taisykles komentavo vienas renginio organizatorių, kuršių kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ lyderis Benas Šimkus. Taip pat buvo aiškinama apie besikaunančiųjų technika bei pristatoma to meto ginkluotė. Turnyro nugalėtojams senovės ginklų rekonstrukcijas įteikė bei miestiečius gimtadienio proga pasveikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kol kovotojai ilsėjosi, kadangi sunkūs šarvai išvargina, to meto atmosferą kūrė muzikos grupė „Gyvata“. O po jos sekė, renginio kulminacija – masinė kova, nukėlusi stebėtojus į 1252-uosius metus, kuomet ir buvo įkurtas Klaipėdos miestas. Šventę užbaigė svečiai iš Ukrainos – grupės „Joryj Kloc“ koncertas.

Viso renginio metu buvo galima pabendrauti su senovės amatų meistrais, pasimatuoti autentiškus riterių šalmus, pabandyti pakilnoti XI a. kalavijo rekonstrukciją, sužinoti, kaip būdavo gaminamas stiklas, muzikiniai instrumentai bei juvelyrika.

Anot Mažosios Lietuvos muziejaus direktoriaus dr. Jono Genio, šia švente siekiama stiprinti pagarbą miestui. „Jau daugiau kaip 15 metų mes šį renginį rengiame tam, kad miestiečiai pajustų tam tikrą istorinę dvasią. Tai lyg nemokyklinis istorijos mokymas, kuris didina istorinę savimonę. Taip pat rugpjūčio 1-ąją svarbu paminėti, kadangi mažai miestų turi tikslią įkūrimo datą, o Klaipėda turi konkretų dokumentą, kuriame ji įvardinta“, – pasakojo J. Genys.

Muziejaus direktoriui pritarė Klaipėdos savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis bei džiaugėsi, jog renginys pritraukė daug jaunimo. N. Lendraitis teigė, kad istorijos pažinimo šventė pats geriausias būdas paminėti miesto gimtadienį: „Mes turime keletą būdų pažinti istoriją: galime universitete studijuoti ar lankyti muziejines ekspozicijas. Viena patrauklesnių galimybių yra šis renginys, kuomet gali nesuvaržomai ateiti, stebėti, čiupinėti, užuosti, gali ir išeiti, jei kažkas nepatinka“.

Sidebar placeholder